Naujienos            Veikla            Jaunimas           Galerija           Nuomonės        "Varpas"          Partneriai          Kontaktai


MENIU

LEIDINIAI

PARAMA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Óâàãà Óêðà¿íà!

Ìè ï³äòðèìóºìî óêðà¿íñüêó ïðàãíåííÿ äî ñâîáîäè!
 Õàé æèâå â³ëüíà Óêðà¿íà! Ñëàâà Óêðà¿í³! 

Ñîþç ëèòîâñüêèõ áîðö³â çà ñâîáîäó

Vilniaus ukrainiečių bendrija. Ãðîìàäà óêðà¿íö³â ³ëüíþñà
Raugyklos 25, Vilnius, LT-01140, Lietuva
Åëåêòðîííà ïîøòà:
vilnius.hromada@gmail.com

Ñòîð³íêó â ²íòåðíåò³ â³äêðèâàéòå çà äîïîìîãîþ Internet Explorer
www.ukraina.aiva.lt
Òåëåôîíóéòå íàì êîæíî¿ íåä³ë³ ï³ñëÿ 12-¿ ãîäèíè 
+370 5 2161423, àáî ó Ñêàéï³ (Skype) vilnius.hromada. Ôåéñáóê (Facebook) vilnius.hromada. ßêùî ìàºòå òàêó ìîæëèâ³ñòü, òî 
êðàùå ïðèõîäüòå ñàì³ ³ ç äðóçÿìè êîæíî¿ íåä³ë³ ï³ñëÿ 12-¿ ãîäèíè.

Puslapiai: 1,2,3,4,5


Viešinama B. Nemcovo ataskaita atskleidžia Rusijos agresiją ir praradimus Rytų UkrainojeÎáíàðîäîâàíû ãëàâíûå òåçèñû äîêëàäà Íåìöîâà "Ïóòèí. Âîéíà"

Per susirėmimus prie Debalcevės Ukrainos Donecko srityje 2015 metų sausio ir vasario mėnesiais žuvo 70 desantininkų iš Rusijos. Ne mažiau 17 iš jų – Ivanovo gyventojai. Tokia informacija skelbiama ataskaitoje „Putinas. Karas“. Ataskaitą, remdamiesi surinktais duomenimis, baigė rengti nužudytojo opozicijos politiko Boriso Nemcovo bendražygiai, skelbia RBK, informuoja naujienų agentūra UNIAN. Apie Rusijos karių žūtį B. Nemcovui papasakojo žuvusiųjų šeimų nariai, kurie jo paprašė pagalbos prašant iš Rusijos valdžios jiems priklausančių kompensacijų. Ataskaitoje teigiama, kad kariai, prieš išvykdami į Donbasą, buvo priversti savo noru palikti tarnybą Rusijos ginkluotose pajėgose ir pasiskelbti savanoriais.

EP pateikė reikalavimus Rusijai dėl N. Savčenko


Ketvirtadienį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama paleisti Ukrainos lakūnę Nadeždą Savčenko, praneša TASS.
Rezoliucija buvo priimta per baigiamąją EP plenarinę sesiją, kurioje buvo svarstomi žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės normų pažeidinėjimo klausimai.
„Rusija turi nedelsdama ir nekeldama jokių sąlygų paleisti N. Savčenko. Iki šiol nebuvo pateikta jokių konkrečių jos kaltės įrodymų. Rusija turėtų laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje“, - pabrėžė Europos tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros komisaras Nevenas Mimica. Be to, EP pasmerkė Rusiją už neteisėtą N. Savčenko pagrobimą ir jos laikymą kalėjime.

Pranešama apie naujus įnirtingus mūšius Rytų Ukrainoje

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai praneša apie atsinaujinusius įnirtingus mūšius Širokino kaime Rytų Ukrainoje, informuoja agentūra AFP.
ESBO naktį į pirmadienį paskelbė, kad sekmadienį čia vyko nuožmiausi susirėmimai nuo kovų dėl Širokino pradžios vasario viduryje. Be to, į regioną atgabenta ir sunkioji ginkluotė.

Kaip po apsilankymo Ukrainoje pasikeitė rusės gyvenimas: esu pasibjaurėjusi savo šalimi

Iki 2014 metų Natalija Romanenko savo gimtajame Chabarovske buvo gerbiama muzikė. Ne vieną apdovanojimą pelnęs jos vadovaujamas ukrainiečių choras (su kuriuo ji dirbo 20 metų) buvo vienas iš didžiausių miesto pasididžiavimų. Viskas kardinaliai pasikeitė 2014 metų pabaigoje, skelbia rferl.org. Rusijoje gimusi muzikė, turinti šaknų Ukrainoje, šiuo metu neturi darbo, bando atsigauti po patirto išpuolio ir varsto teismų duris dėl jai mestų kaltinimų sukčiavimu. Jos choras neteko patalpų, atimtas ir finansavimas. „Staiga visi pamiršo visus apdovanojimus. Kai mane atleido, neatsirado nė vieno užtarėjo“, – pasakoja moteris.

Polas Roderikas Gregoris. Forbes: kas nutiks, jei Ukraina nustos kovoti?

Ukrainos „draugai“ turi nuspręsti: mes norime, kad Ukraina kovotų už mus, ar mes pasirengę kovoti patys už save? Kad išvengtų būtinybės priimti tokį sprendimą, jie turi aprūpinti Ukrainą savigynos priemonėmis. Vladimiro Putino tikslas – sugriauti NATO. Nors Rusijos intervencija į Ukrainą yra neatskiriama tos strategijos dalis, tai tik intermedija, o svarbiausias įvykis – priešaky, rašo Polas Roderikas Gregoris straipsnyje „Kas bus, jei Ukraina nustos kovoti?“, išspausdintame portale Forbes. com.

 M. Saakašvilis: Baltijos šalys karo atveju neturi tokio strateginio privalumo, kaip Ukraina

„Baltijos šalių gynybos linija šiuo metu yra Ukrainoje. Ukrainai reikia apmokymų ir ginklų. Vien tik sankcijos neveiks – jos veiks ilguoju laikotarpiu, o trumpuoju Vladimiras Putinas vis dar turi laiko išsprogdinti visą regioną. Kalbu ir apie Baltijos šalis – mūsų draugai yra pavojuje ir karo atveju neturėtų tokio strateginio pranašumo, kokį turi Ukraina“ , – sako buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, kuris neseniai tapo Ukrainos Tarptautinės konsultacinės reformų tarybos pirmininku ir įkūrė smegenų centrą Vašingtone, ugdysiantį naujus lyderius. Savo įžvalgomis M. Saakašvilis dalijosi renginyje Lietuvos ambasadoje Vašingtone praėjusią savaitę.

Ukrainietės pilotės advokatas papasakojo, kas iš tikrųjų vyksta teisme

Pilotės iš Ukrainos, kalinamos Maskvos tardymo izoliatoriuje, Nadieždos Savčenko advokatas Ilja Novikovas per išskirtinį interviu pagrindiniam Lietuvos naujienų portalui DELFI papasakojo, kaip iš tikrųjų teisme sprendžiama ukrainietės byla, kodėl jauna moteris pasiryžo bado streikui ir kodėl taip tvirtai pasiryžusi net ir savo gyvybės kaina įrodyti tų, kurie jai meta kaltinimus, melą, rašo ru.DELFI.lt.

Prabilo apie V. Putino ultimatumą: jo nesustabdys niekas

Arba Ukraina liaujasi rodžiusi bet kokį pasipriešinimą, arba daugiau nebeegzistuos kaip nepriklausoma valstybė. Apie tokius Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus pareiškė buvęs Ukrainos prezidentas. Rusijos prezidentas V. Putinas elgiasi taip, tarsi Minske nebūtų priimta jokių susitarimų.
Tai per interviu laikraščiui „Golos Ukrainy“ pareiškė antrasis Ukrainos prezidentas ir trišalės kontaktinės grupės Donbaso klausimais atstovas Leonidas Kučma, pažymi „Podrobnosti“.
„Mums faktiškai iškeltas ultimatumas. Arba mes sutiksime su jo sąlygomis ir neberodysime bet kokio pasipriešinimo, arba nustosime egzistavę kaip nepriklausoma valstybė. Jis leido suprasti, kad jo nesustabdys jokie nuostoliai ir netektys, kad pasiektų savo tikslą“, - teigė L. Kučma.

Disidento, rašytojo Vladimiro Voinovičiaus Atviras laiškas Rusijos prezidentui

Ponas Prezidente!

      Jeigu jaunoji Ukrainos didvyrė Nadežda Savčenko mirs Rusijos kalėjime iš bado, tai šis faktas galbūt niekaip neįžeis jūsų elektorato jausmų. Bet jums verta pagalvoti apie tai, kokį įspūdį tai padarys pasaulio viešajai nuomonei.
     Visiškai galima ir lengvai nuspėjama, kad ji sureaguos į tai dar aštriau, negu į Krymo prijungimą ir karą Donbase. Žmonės taip surėdyti, kad kartais vieno žmogaus mirtis sukrečia labiau nei žūtis šimtų karo lauke. Požiūris į jus už mūsų šalies ribų jau ir taip nepavydėtinas, bet po Savčenkos mirties jums geriau bus nesirodyti Vakarų valstybių sostinėse. Minios žmonių sutiks jus įžeidžiančiais šūkiais ir svaidys į jus kažką nemaloniai dvokiantį. O Savčenkos vardas taps bendriniu. Apie ją bus kuriamos legendos ir rašomos knygos, suteikiami vardai gatvėms ir aikštėms.
     Prašau, nedarykit gėdos dar kartą nei sau, nei Rusijai ir neleiskite žūti šiai narsiai moteriai. Sprendžiant iš pateiktų absurdiškų kaltinimų, ji tiesiog turi būti išlaisvinta.

Vladimiras Voinovičius
Maskva
2015 02 25

D. Kameronas. Rusiją Ukrainoje reikia sustabdyti dabar 

Pasisakydamas Britanijos parlamento komitete šios šalies ministras pirmininkas Deividas Kameronas paragino stabdyti Rusiją Ukrainoje, nes vėliau neramumai ateis ir į Baltijos šalis. „Jei nesustabdysime Rusijos Ukrainoje dabar, rytoj pamatysime neramumus Moldovoje ir Baltijos šalyse“, – sakė D.Kameronas. Jis taip pat pastebėjo, kad besitęsiantis Rusijos kišimasis į Ukrainos reikalus gali privesti prie naujų sankcijų Rusijai, įskaitant ir trečiąjį sankcijų paketą, kuris stipriai kirstų per Rusijos ekonomiką. Paklaustas dėl ginklų tiekimo Ukrainai, jis kol kas sako, kad apie tai kalbėti dar anksti, tačiau Didžiosios Britanijos karo žinovai apmokys ukrainiečius, tiesa, toli nuo vykstančių mūšių. D.Kameronas neatmeta, kad ateityje svarstys apie karinę pagalbą, tačiau ne „mirtinais“ ginklais. Jis taip pat abejoja ar Rusija neblokuos savo veto balsu tarptautinių taikos pajėgų įvedimo Rytų Ukrainoje. D.Kameronas pabrėžė, kad šalis geba apginti oro erdvę (turėjo omenį Rusijos karo lėktuvų palydėjimą), bet pastebėjo, kad Rusija tokiais skrydžiais stengiasi kažką įrodyti, tačiau ką, jis ir pats nežino.

Arkivyskupas Ševčiukas: ukrainiečiai nėra prieš rusų tautą

Vasario 23 dieną, jau baigiant Ukrainos vyskupų konferencijos vizitą „Ad limina“ Romoje, Vatikano radijo būstinėje apsilankė Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios vadovas didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas. Čia buvo surengta jo spaudos konferencija.
Pirmiausia jis kalbėjo apie pačią Ukrainos krizę, pabrėždamas, kad tai nėra vidinis, pilietinis konfliktas, tačiau iš išorės primesta situacija, iš išorės kurstomas ir palaikomas karas, tai invazija ir okupacija iš išorės. Keletas skaičių: oficialiai vidaus pabėgėlių yra milijonas, bet iš tiesų – galbūt apie du. Tūkstančiai žmonių glaudžiasi parapijose. Žuvo jau apie 6000 žmonių, o sužeista daugiau nei 12 tūkstančių – vėlgi, tai oficiali statistika. Kasdien parapijos ir vyskupijos pamaitina apie 140 000 žmonių, tačiau to nepakanka, tai yra lašas. Ukrainos valdžia nebesugeba, neturi išteklių pasirūpinti visais, kuriems reikia pagalbos. Todėl didysis arkivyskupas kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, prašydamas pripažinti humanitarinę krizę Ukrainoje ir suteikti paramą. Jis paprašė, anot ukrainiečio ganytojo, ir Šventąjį Sostą išreikšti šį ukrainiečių liaudies poreikį.

Europarlamentarai ragina Rusiją paleisti Ukrainos pilotę ir tęsia bado streiką

Europarlamentarai kasdien siunčia laiškus Rusijos atstovui prie Europos Sąjungos (ES) Vladimirui Čižovui, ragindami paleisti neteisėtai įkalintą Ukrainos karinių oro pajėgų pilotę Nadiją Savčenko, sako europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Jis tikina trečiadienį (2015 02 05) pradėjęs simbolinį dviejų dienų bado streiką ir taip solidarizavęsis su pilote, kuri protestuodama badauja jau 55-ą dieną. Šią akciją, anot jo, kasdien tęs vis kiti europarlamentarai.
„Rusijos Federacija yra atsakinga už šiurkščius žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus bei už tai, kad N.Savčenko nesuteikiama teisė į teisingą teismą. Primenu, kad N.Savčenko yra demokratiškai išrinkta Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė, 2015 metų sausio 26 dieną ji tapo ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nare. Esamas diplomatinis statusas Ukrainos pilietei privalo garantuoti teisinę nelieč iamybę, Rusija neturi teisės ignoruoti šio fakto“, – išplatintame pranešime teigė P.Auštrevičius.

Ukraina gali „sprogti“ per artimiausias 48 val.

Nenumaldomai artėjantys šalti orai ir vėl vis daugiau į Ukrainos teritoriją įvažiuojančių Rusijos tankų ir raketinių sistemų pranašauja naują, sudėtingą etapą Ukrainos ir Rusijos konflikte. Portalas „The Daily Beast“ perfrazuoja populiarią sentenciją iš JAV serialo „Game of thrones“ – „Žiema ateina į Ukrainą“ (angl. Winter is coming). Žmonėms, kurie jau dabar gyvena rūsiuose ar per apšaudymus raketų pusiau sugriautuose pastatuose Rytų Ukrainoje, kariams iš abiejų pusių artėjantis speigas atneš naujų išbandymų. Teigiama, kad Doneckas, kuris yra Rusijos remiamų separatistų centras, jau dabar yra ant humanitarinės katastrofos slenksčio.

Rusų diversantas I.Girkinas (Strelkovas) išklojo šėtonišką Kremliaus planą Ukrainoje

Rusijos diversantas Igoris Girkinas, prisistatantis Strelkovo slapyvardžiu, viešai demaskavo Kremlių: Donbaso atplėšimo nuo Ukrainos ir prijungimo prie Rusijos operacija buvo iš anksto suplanuota. Buvo planuojama pakartoti Krymo, kuris buvo žaibiškai atplėštas nuo Ukrainos ir aneksuotas Rusijos, scenarijų.
Šiuo metu Rusijoje esantis I.Girkinas (Strelkovas), vadovavęs prorusiškiems separatistams ir Rusijos diversantams rytų Ukrainoje, prisipažino, kad Rusijos ir Ukrainos sieną su 52 ginkluotų kovotojų būriu perėjo dar balandžio pradžioje, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Apie tai jis papasakojo duodamas interviu Rusijos leidiniui svpressa.ru. I.Girkinas (Strelkovas) pareiškė, kad planavo Donbasą aneksuoti ir prijungti prie Rusijos tokiu pat būdu, kaip tai buvo padaryta Kryme.

Polas R. Gregoris. Ką gali respublikonų dauguma JAV Senate padaryti dėl Ukrainos?

Respublikonų partijos pergalė JAV Kongreso rinkimuose suteikė šiai partijai Senato kontrolę ir didesnę įtaką užsienio politikos klausimais. Respublikonų partijai Senate turint daugumą, įstatymų projektai, kuriems oponuoja Demokratų partijos antikarinis sparnas, nebegalės būti atmetami, kaip buvo prie baigiančio savo kadenciją Senato daugumos lyderio Hario Reido (Harri Reid). Ir išties būsimasis Senato daugumos lyderis Mitčas Makonelis (Mitch McConnolly) savo pirmojoje porinkiminėje spaudos konferencijoje pažadėjo skubiai pateikti naujus įstatymus prezidentui pasirašyti (arba vetuoti). Ukraina gali tikėtis, kad užlaikytieji proukrainietiški įstatymai atsidurs tos įstatymų eilės priekyje, ypač jei ukrainiečių, Baltijos šalių ir lenkų kilmės amerikiečiai reikalaus to garsiai, neminint tų, kurie supranta Putino Rusijos keliamą globalią grėsmę.

Markas Soloninas. Nelinksma projekto „Novorosija“ išdava

Donbase trapi  tyla. Ne taika ir net ne paliaubos (toliau šaudoma iš sunkiosios artilerijos ir „gradų“), bet kovos veiksmų ir aukų skaičius smarkiai sumažėjo. Atėjo laikas padaryti pirmąsias išvadas.
M. Chodorionokas žurnalo „VPK“ (Vojeno-promyšlenyj kompleks – karinis-pramoninis kompleksas – vert. pastaba) straipsnyje „Kaip sužlugdyti kariuomenę“ (spalio 1 d. Nr. 36) įvykius vertina taip:„Ukraina ginkluotoje konfrontacijoje su pietryčių formuotėmis patyrė žeminamą pralaimėjimą. „Nezaliežnos“ (nepriklausomosios) kariuomenė kovoje su šauktiniais iš esmės neteko visos savo sunkiosios ginkluotės, numušti beveik visi buvę tvarkingi lėktuvai ir sraigtasparniai, ukrainiečių daliniai patyrė nemažų karinio personalo nuostolių. Bet taip ir nebuvo parodyta svarbiausia: kovinė dvasia ir gebėjimas kovoti net su nereguliariosiomis formuotėmis.“ Šioje pastraipoje beveik viskas, mano nuomone, neteisinga.

Maskvoje rastas negyvas aktorius, palaikęs Ukrainą

2014 11 05 Maskvos šiaurėje savo namuose rastas negyvas žinomas Rusijos teatro ir kino aktorius Aleksejus Devotčenka. Policija pradėjo tyrimą. A. Devotčenko buvo žinomas savo aktyvia pilietine pozicija. Jis buvo Vieningojo pilietinio fronto narys, dalyvavo keliuose Nepatenkintųjų maršuose. Jį matydavo akcijose, kurios Rusijoje prasidėjo 2011 m. po rinkimų. Šiemet A. Devotčenko atsisakė nusipelniusiojo Rusijos artisto vardo ir dviejų valstybinių premijų. Aktorius dažnai dalyvaudavo „Echo Moskvy“ radijo laidose. Buvo šalininkas sukviesti inteligentijos kongresą „Prieš karą Ukrainoje ir propagandinę isteriją“.

Vienas paskutinių aktoriaus A. Devotčenkos pasisakymų

 

ŠLOVĖ UKRAINAI, DIDVYRIAMS ŠLOVĖ!

       Nadežda Savčenko – Ukrainos kariuomenės pasididžiavimas. 33 metų kijevietė, vienintelė šalyje bombonešio SU-24M pilotė-moteris, prorusiškiems teroristams padedant, buvo pagrobta ir išvežta į Rusiją. Prieš politinę kalinę, Ukrainos Rados deputatę, kurpiama byla ir dar nežinia, kada ji sugrįš į kenčiančią tėvynę.

Vitalijus Portnikovas. Panieka chocholams lyg nuodai pasklidę po visą Rusiją

Ukrainiečių politinė tauta susiformavo. Tai pastebi ir tie, kurie jai priklauso, ir tie, kurie ją myli ir užjaučia, ir tie, kurie jos nekenčia. Ukrainietis posovietinėje erdvėje – tai jau kaip ir laisvo žmogaus, nenorinčio atsukti sprando pono rimbui, sinonimas. Ukrainos himnas – it „Marselietė“.
Ši istorija nutiko mieguistame pajūrio miestelyje, kai aš atsitiktinai per vakarienę atsidūriau prie vieno stalo su savo bičiulių bičiuliais – mažai man pažįstamais žmonėmis, kurie, atrodė, visą savo laisvą laiką leido ne pajūryje, o priešais televizorių – žinoma, rusišką, negi kokį kitą – kitokių televizijų nebūna. Pašnekovai man pasakojo apie ukrainietiško fašizmo siaubus, „Dešinįjį sektorių“, medžiojantį žydus, ir apie tai, jog Ukraina netrukus subyrės ir kad apskritai tai – Rusija, o ukrainiečius išgalvojo amerikiečiai, kad „įsūdytų“ Putinui. Ginčytis nesinorėjo, norėjosi greičiau baigti vakarieniauti. Aš vangiai tarstelėjau, kad pats gyvenu Kijeve, su fašistais nesu susidūręs, „Dešinysis sektorius“ manęs nemedžiojo, nors aš ir žydas, o garsųjį Jarošą mačiau kartą gyvenime, nors ir užsiimu ne rankdarbiais, o politine žurnalistika.

Lenkija po daug triukšmo sukėlusio interviu: nutiko blogai

Lenkijos Seimo pirmininko Radoslawo Sikorskio skandalingas interviu, neseniai duotas JAV portalui „Politico“, padarė tam tikros žalos, tačiau, laimei, ne užsienio politikos srityje, trečiadienį pareiškė prezidentas Bronislawas Komorowskis. Pirmadienį „Politico“ paskelbtame straipsnyje, pagrįstame R.Sikorskio interviu, buvęs Lenkijos užsienio ministras cituojamas sakęs, kad per buvusio premjero Donaldo Tusko vizitą Maskvoje 2008 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė Varšuvai kartu okupuoti Ukrainos teritoriją ir ją pasidalyti. Tačiau jau antradienį R.Sikorskis pareiškė, kad jam sušlubavo atmintis, kai jis davė šį interviu. „Tekste tai buvo per plačiai interpretuota, o mano atmintis sušlubavo, nes patikrinus paaiškėjo, kad nebuvo dvišalio susitikimo Maskvoje tarp Tusko ir Putino“, - aiškino buvęs diplomatijos vadovas.

Rimtenis Šimulynas. Įdomiu laikotarpiu gyvename...
  Įdomu būtų pamatyti kokia data užfiksuota tame protokole, galutinio susitarimo įgyvendinimo (okupacijos)? Gal Ukraina iki 2015 05 01, o Lietuva iki 2016 02 20? Bendri paradai Lwowe ir Wilno 2016 02 23 ...
  O jeigu tam pan Šikorskiui porą kartų, guminiu plaktuku sutrenkus per tas atmintį nelaikančias smegenėles, prisimintų, ką tas Tuskus atsakė į tokį viliojantį Putino pasiūlymą? Gal tik,- o kaip su Lietuva, a? 
  Su kuo čia Lietuva galėtų susitarti, dėl Lenkijos pasidalijimo, atsiimant Lenkijos okupuotas Lietuvos žemes? Fantastika? Ne. Tai realu! Nemanau, kad Vokietija susitaikė su jos žemių Stalino dovanojimu Lenkijai. O tas „istorijos ratas" vis sukasi ir nesustodamas sukasi. Jeigu Lenkijos delegacija netrenkė durimis ir, įsižeidus tokių pasiūlymų neišvažiavo, galima būtų prielaida, kad gražiai ir susitarė pasidalinti Ukrainą, o po to ir Lietuvą? Ir tie slavai, ir anie slavai. Varnas varnui akies nekerta? 
  Jeigu nuo 2008 metų tylėjo, tai klausimas kodėl? Peršasi logiška mintis, kad laukė kada Putinas pakvies bendram okupantų paradui Lvove? Ir ne Lenkijos "nuopelnas", kad tai neįvyko, o Putino baimė dėl pasaulio reakcijos į Krymo okupaciją.

Rusų kariškiai papasakojo FT, ką jie veikia Luhanske

Paskelbus karo paliaubas Rusija neatsisakė planų siųsti savo kariškių į Donbasą. Jiems tiesiog davė kitus įsakymus, rašo The Financial Times. Leidinio reporteris Luhansko resorane „Verkianti ieva“ iš rusų sužinojo tokią jų papasakotą tiesą. Kelios dešimtys rusų kareivių, net ir su atpažinimo ženklais pasakojo, kad jie į Luhaską atvyko prieš mėnesį, nes gavo vadovybės įsakymą treniruoti vietinius. Kasdien net be išeiginių yra treniruojami vietiniai teroristai, o vakare geriama.

Sorošas: Europa nesupranta Rusijos grėsmės apimties

Konfliktu Ukrainoje Rusija grasina Europos egzistavimui, deja, Europos piliečiai neįsivaizduoja visų to pavojaus pasekmių. Apie tai savo straipsnyje „Europa, atsibusk“ rašo žinomas amerikiečių finansininkas Džordžas Sorošas. ES laikas padėti Ukrainai apginti save, kad nereikėtų ateity kovoti dėl savęs. Bet JAV ir ES vengia tiesioginio karinio dalyvavimo, ir tuo Rusija naudojasi. Ukrainos prezidentas P. Porošenko rugsėjį prašė Amerikos prezidentą B. Obamą padėti letaliniais ir neletaliniais ginklais, tačiau gavo tik radarą. Jis mažai padės prieš gerai modernizuotus rusų tankus. Europa visai atsisako padėti Ukrainai ginklais, nes bijo Rusijos atsako.

Ilarionovas kviečia Ukrainą netikėti „neadekvataus“ Putino žaidimais

Buvęs V. Putino patarėjas, o dabar – amerikiečių instituto Katone mokslinis bendradarbis Vladimiras Ilarionovas teigia, kad Kremlius kitus dvejus metus mobilizuos visas pastangas sunaikinti Ukrainos nepriklausomybei ir pirmiausia – destruktyviai veikti Aukščiausiosios Rados darbą. Kremlius dabar veikia gudriau, vietoj „žalių žmogeliukų“ atėjo eilė kitiems žaliems argumentams. Ukrainiečiai neturi džiaugtis kalbomis apie prastą Rusijos prezidento sveikatą, jo emocinį nestabilumą, o, pirmiausia, naujai valdžiai visada reikia būti aukštumoje.  

Ar Minskas gali nusigręžti nuo Maskvos globos?

Kaimyninėje Baltarusijoje – neįprasti ženklai. Kone dvidešimtmetį visaip slopinęs baltarusių kalbą ir kultūrą diktatorius Aleksandras Lukašenka staiga ėmė elgtis priešingai – viešumoje prabilo baltarusiškai, pasiūlė rengti daugiau baltarusių kalbos pamokų mokyklose bei piktinosi Rusijos ekspansionistine politika Ukrainoje. Kodėl A. Lukašenkai staiga parūpo anksčiau niekinta baltarusių kalba ir kultūra, o Baltarusijos istorikai ėmė kalbėti apie jų šalies sąsajas su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (LDK)? Ar verta viltis, kad Minskas gali nusigręžti nuo Maskvos globos?

V. Putino siūlymas Lenkijai sukėlė tikrą audrą: tai skandalinga

Buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro, o dabar Lenkijos Seimo pirmininko Radoslawo Sikorskio interviu amerikiečių žurnalui „Politico“ Lenkijoje sukėlė didžiulę audrą. Buvęs Lenkijos diplomatijos vadovas žurnalui sakė, jog Rusija norėjo įtraukti Lenkiją į Ukrainos padalijimą. Toks pasiūlymas buvo mestas Rusijos prezidento Vladimiro Putino Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui, lankantis Maskvoje 2008 metais. R.Sikorskis lydėjo premjerą per tą kelionę. R. Sikorskis sako, jog pasiruošimas užimti Krymą buvo pradėtas dar 2008 metais. Pasak lenkų politiko, V.Putinas pradėjo viešai kalbėti, jog Ukraina – tai dirbtinai sukurta valstybė.

Užkurs pirtį Rusijai visame pasaulyje

Nacionalizuotos naftos bendrovės „Jukos“ investuotojai jau artimiausiu metu planuoja kreiptis į Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir JAV teismus ir siekti Rusijos aktyvų Europoje ir Jungtinėse Valstijose konfiskavimo. Taip norima priversti išmokėti Hagos arbitražo teismo jiems priteistą 50 mlrd. JAV dolerių (135 mlrd. Lt) vertės kompensaciją. Tokią informaciją pirmadienį Vokietijos žurnalas "Der Spiegel" pateikia cituodamas advokatą Timą Osborne'ą. Apie tai praneša naujienų portalas "Forbes".

Įtakingiausi Ukrainos oligarchai ir jų vaidmuo konflikte

Ryk­lių ak­va­riu­mai, po­že­mi­niai ba­sei­nai, pra­ban­gūs au­to­mo­bi­liai, kai­my­nas Ka­ta­ro prem­je­ras ir drau­gai iš dei­man­tais bei bran­duo­li­niais gink­lais pre­kiau­jan­čių Ru­si­jos ma­fi­jos gau­jų – toks Ukrai­nos oli­gar­chų gy­ve­ni­mas. Jie už­sig­rū­di­nę pa­ki­lo iš So­vie­tų Są­jun­gos griu­vė­sių, gar­sė­ja ne­šva­riais dar­be­liais ir mėgs­ta sti­lin­gus ak­se­sua­rus. Ta­čiau da­bar, kai Ukrai­nos ry­tuo­se vis dar ne­rims­ta Ru­si­jos re­mia­mi se­pa­ra­tis­tai, ša­lies tur­tuo­liams ten­ka įveik­ti su­nkiau­sius iš­mė­gi­ni­mus per vi­są sa­vo kar­je­rą. Kad sau­si iš­bris­tų iš šio konf­lik­to, jie pa­si­tel­kia vi­sus sa­vo ge­bė­ji­mus ir ka­pi­ta­lą.

Nuolatinis Vladimiro Putino maivymasis glumina Vakarų šalių lyderius

Ką praėjusią savaitę nuveikė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas? Pirmiausiai jis apsilankė Serbijos sostinėje Belgrade, kur dalyvavo kariniame parade, primenančiame Šaltojo karo laikus. Čia jis abejojo Kosovo suverenitetu, Serbijos žiniasklaidoje užsipuolė Baracką Obamą, o į susitikimą su Europos šalių lyderiais Milane atvyko gerokai pavėlavęs. Maivymasis ir pasitikėjimas savimi yra tos V. Putino būdo savybės, kurios labiausiai iš vėžių išmuša Vakarų šalių lyderius, rašo naujienų svetainė theglobeandmail.com.

Ukrainos prezidentas atskleidžia daugiau svarbių detalių iš susitikimo Milane

Penktadienį įvyko svarbios derybos dėl dujų tiekimo Ukrainai. Kaip teigiama, buvo sutarta dėl dujų tiekimo žiemos laikotarpiu. Šeštadienio vakarą, duodamas interviu vienam televizijos kanalui, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka atskleidė šiek tiek daugiau detalių, ko iš tiesų siekia Ukraina, rašoma UNIAN.
Visų pirma, anot Ukrainos vadovo, susitikimo Milane metu buvo siekiama, kad sprendimai pateisintų Ukrainos viltis ir interesus. Kaip tikino P. Porošenka, per susitikimą Milane iš Rusijos pusės buvo reikalaujama, kad Ukrainai būtų pasiūlytos dvi skirtinos kainos žiemos ir vasaros laikotarpiais.
Remiantis prezidento žodžiais, kartu su Europos lyderiais buvo tariamasi dėl dujų kainų. „Ukrainos pozicija buvo tokia, kad vasarą kaina būtų 325 doleriai už tūkstantį kubinių metrų dujų, o 385 doleriai – žiemai, Rusijos pozicija buvo tokia, jog likusią metų dalį kaina būtų 385 doleriai už tūkstantį kubinių metrų. Rezultatas – iki 2015 metų kovo 31 dienos iš Rusijos tiekiamų dujų tūkstančio kubinių metrų kaina sieks 385 dolerius“, – interviu kalbėjo Ukrainos prezidentas P. Porošenka.

Marijos Zankoveckos nacionalinis akademinis Ukrainos dramos teatras atvyksta į Lietuvą su spektakliu pagal ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos kūrinį „Katerina“. Šios gastrolės skirtos Taraso Ševčenkos 200 metų jubiliejui paminėti. Šiame spektaklyje Vilniuje dalyvaus Ukrainos kultūros ministras Jevhenijus Nyščiukas. Daugiau informacijos

Rosita Garškaitė. Ukrainiečiai į kovą su Rusijos propaganda pasitelkia kultūros žmones

Skir­tin­gais lai­ko­tar­piais Ukrai­na sve­tim­ša­lių bu­vo sie­ja­ma su įvai­riais da­ly­kais. Ru­si­jos da­lis, Čer­no­by­lio tra­ge­di­ja, Ki­je­vo „Di­na­mo“ fut­bo­lo klu­bas ar fut­bo­li­nin­kas And­ri­jus Šev­čen­ko, sa­kė Vil­niu­je vie­šin­tis Ukrai­nos kul­tū­ros mi­nis­tras bei Mai­da­no ak­ty­vis­tas Jev­he­nij Nyš­čiu­kas. Jis at­vy­ko dėl ki­to Šev­čen­ko – čia gy­ve­nu­sio XIX a. ukrai­nie­čių poe­to ir dai­li­nin­ko Ta­ra­so – 200-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių. Vyks­tant ka­rui ša­ly­je kul­tū­ri­niai pro­jek­tai bu­vo su­stab­dy­ti, ta­čiau Ukrai­nos kul­tū­ros die­no­mis Vil­niu­je to­kio ti­po bend­ra­dar­bia­vi­mas tarp ša­lių vėl at­nau­jin­tas. At­vy­kęs mi­nis­tras pa­brė­žė, jog svar­bu iš­lai­ky­ti to­kį pa­tį dė­me­sio bei pa­gal­bos Ukrai­nai ly­gį, koks bu­vo iki šiol. Net jei Ru­si­ja sa­ko ati­trau­kian­ti sa­vo ka­rius nuo Ukrai­nos sie­nos, si­tua­ci­ja ne­si­kei­čia ir iš­lie­ka komp­li­kuo­ta.

Vladimiras Pozneris: Įvykiai Ukrainoje per Rusijos žiniasklaidos prizmę

 

Sergejus Daciukas. Dvi Rusijos tikrovės

Mėgindamas sekti visa, kas vyksta Rusijoje, vakar (spalio 8 d.) pasižiūrėjau televizijos kanalo „Dožd“ laidą „Sobčak gyvai“, kur Ksenijos Sobčak svečias buvo Sergejus Minajevas. Laida paliko klaikų įspūdį apie tą degradaciją, kokia ištiko Rusijos komunikacijų kognityvines struktūras. Laidoje bendravo ne šiaip du žmonės – susitiko du patyrę žiniasklaidininkai. Vienas jų žvelgia į tikrovę viso pasaulio, išskyrus Rusiją, akimis (pasaulio tikrovė). Kitas žiniasklaidininkas tikrovę suvokia taip, kaip ją mato daugelis apkvailintų Rusijos gyventojų (zombi tikrovė). Vienas siekia situaciją vertinti adekvačiai, nurodo akivaizdžius zombi tikrovės prieštaravimus. Kitas įsitikinęs, kad zombinami yra ne Rusijos žmonės, o visas likęs pasaulis ir kad jo regimoje tikrovėje jokių prieštaravimų nėra, kad visa tai – antirusiškų jėgų prasimanymai.

Viktor Denisenko. Sankcijos Rusijai – lėtai trenkiantis žaibas 

Kai į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (Krymo aneksiją) Vakarų pasaulis atsargiai ir nenoriai reagavo pirmąja sankcijų banga – Maskva tik juokėsi. Vėliau, rodydamas, kad yra pasirengęs ilgai konfrontacijai su Vakarais, Kremlius įvedė atsakomąsias sankcijas, uždarydamas savo rinką kai kurioms produktų grupėms iš Vakarų pasaulio, taip pat demonstratyviai pradėdamas ekonomikos perorientavimo į Kiniją procesą. Tačiau, rodos, Maskvos arogancija po truputi blėsta. Sankcijos savo funkciją atlieka – lėtai, bet nenumaldomai.

Šarūnas Černiauskas. V. Putinas atsitraukia ir... laimi?

Rusijos pajėgos atitraukiamos nuo Ukrainos sienos. Prorusiški separatistai tildo pabūklus. Pasigirsta pranešimai apie Rusijos rinkos atvėrimą daliai „blogosios“ vakarietiškos produkcijos. Visa tai – garsiai aptarinėjamas Rusijos atsitraukimo vaizdas, bet vis panašiau, kad Vladimiras Putinas atsitraukia triumfuodamas. Tokią liūdną išvadą daro politologas, Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, vis aiškiau dėliojasi scenarijus, kuriame V. Putinas liks nepasiekęs tik paties didžiausio ir sunkiausiai įgyvendinamo tikslo. Tiesa, priešingos nuomonės laikosi apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Anot jo, V. Putinas vieną po kito palaidojo savo stambiausius geopolitinius planus, tad pergale to vadinti negalima.

Putino žiniasklaida: Rusijos radijuje ir televizijoje apribotos užsienio kapitalo investicijos

Rusijos prezidentas pasirašė įstatymo projektą, iki 20 proc. ribojantį užsienio kapitalo dalį Rusijos visuomenės informavimo priemonėse, paskelbė valstybinė teisinės informacijos interneto svetainė. Šį įstatymą Dūma priėmė rugsėjo 26 dieną, o spalio 1 dieną jį patvirtino Rusijos Federacijos Taryba. Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad užsienio kapitalo dalis visuomenės informavimo priemonėse – radijuje ir televizijoje – negali viršyti 50 proc. ir šis apribojimas nėra taikomas spaudai.

Michailas Chodarkovskis. Šlovė „Rusiškajam pasauliui“

M. Chodarkovskis užaugo Sovietų Sąjungoje, o dabar yra Čikagos Lojolos universiteto profesorius, kurio specializacija yra Rusijos imperijos istorija. Įsivaizduokite neįsivaizduojamą: tarkime, Amerikos aukščiausiojo teismo pirmininkas, duodamas interviu, pareiškia, kad, „nepaisant visų savo kraštutinumų, vergija yra tas pamatinis saitas, palaikęs glaudžią tautos vienybę“. Dabar pakeiskite pasakymą „vergija Jungtinėse Valstijose“ pasakymu „baudžiava Rusijoje“ ir turėsite tikslią citatą iš rugsėjo 30 dieną skelbto straipsnio, kurį parašė Rusijos Konstitucinio teismo pirmininkas Valerijus Zorkinas.

Albertas Daugirdas: „Lietuvoje besigydantys ukrainiečiai yra tikri savo šalies patriotai“

2014 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje besigydančius ukrainiečius karius savanorius aplankė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus (LKKSS VAS) valdybos pirmininkas atsargos majoras Albertas Daugirdas. Susitikęs su ukrainiečiais, atsargos majoras kariuomenės kūrėjų ir karių vardu perdavė jiems už LKKSS VAS ir Afganistane tarnavusių karių lėšas nupirktas karines uniformas ir batus.
„Turime daug ko iš šių žmonių pasimokyti: drąsos, ryžto, atsidavimo ir pasiaukojimo. Tai tikri savo šalies patriotai, nepabijoję šaliai sunkiu metu imti ginklą ir kovoti,“ – apie ukrainiečius kalbėjo atsargos majoras Albertas Daugirdas. „Ukrainiečiai, kurie buvo sužeisti gindami savo šalį, yra verti didžiausios pagarbos, tad jų pageidavimas turėti naujas uniformas, mūsų Sąjungos nariams buvo garbės reikalas,“ – apie Lietuvoje gydomus ukrainiečius kalbėjo atsargos majoras Albertas Daugirdas.

Rusijos žurnalisto košmaras:
tiesioginiame eteryje ekspertas išklojo visą tiesą apie „Gazprom“

Konsultacinės bendrovės „RusEnergy“ partneris Michailas Krutichinas atvykęs į Rusijos kanalą RBK tiesioginiame eteryje pribloškė žinių vedėją Andrejų Tamancevą. Paklaustas, kaip Ukraina be rusiškų dujų ištvers šaltą žiemą, jis paaiškino, kad problemos kils ne Ukrainai, o savo įsipareigojimų vakarų Europai negalėsiančiai vykdyti Rusijos bendrovei „Gazprom". Pasak jo, jau dabar koncernas „Gazprom“ nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimų. Ekspertas juokėsi iš Rusijos vadovų planų tiesti itin brangų dujotiekį į Kiniją, nors šiai šaliai rusiškų dujų visai nereikia. M.Krutichinas priminė ir menamą Kinijos paramą Rusijos bendrovei „Rosneft“, už kurią bendrovė turės atsiskaityti pigia nafta. Televizija įrašą iš savo archyvo jau panaikino, tačiau jį galima rasti internete. Pateikiame pažodinį interviu vertimą.

ŠALTINIS RUSIŠKAI:
Michailas Krutichinas: „Naftogaz“ iR „Statoil“ pasirašė dujų tiekimo kontraktą

Šarūnas Černiauskas. Išaiškino išpuolius prieš NATO, Ukrainą ir Lenkiją vykdančius „Smėlio kirminus“: ruoštis reikia ir Lietuvai 

Rusijos interneto įsilaužėliai pasinaudojo „nuline diena“, kad šnipinėtų NATO, Ukrainą ir Lenkijos energetikos įmones. Programišius užfiksavę specialistai beveik neabejoja, kad jų „darbdavys“ yra Kremlius. Viena Rusijos interneto įsilaužėlių grupuotė, veikiausiai dirbanti vyriausybei, pasinaudojo iki šiol nežinotu „Microsoft Windows“ operacinės sistemospažeidžiamumu, kad galėtų šnipinėti NATO, Ukrainos vyriausybę, Lenkijos energetikos įmones, vieną JAV akademinę organizaciją ir kitus nacionalinio saugumo taikinius, teigiama naujame pranešime. Ši grupuotė yra aktyvi bent nuo 2009 metų, rodo tyrimas, kurį atliko kibernetinio saugumo firma „iSight Partners“, viena Vakarų Europos vyriausybinė agentūra ir viena Prancūzijos telekomunikacijų bendrovė, rašo washingtonpost.com.

D. Tymčukas:
rusai vykdo plataus masto paieškos operaciją dėl dingusios vertingos diversinės grupės

Rusijos Federacijos kariai vykdo precendento neturinčia operaciją, ieškodami savo dingusios „vertingos“ diversinės grupės, išgarsėjusios žiniasklaidoje, kai buvo paviešintos nuotraukos, kuriose šios grupės nariai važinėja ESBO automobiliais, praneša censor.net.ua. „Rusijos kariškiai ir jų kontroliuojami smogikai „Telmanovo-Novoazovsko“ atkarpoje vykdo beprecedentę operaciją, ieškant savo žvalgybos-diversinės grupės narių,“ – rašoma „Informacinio pasipriešinimo“ pranešime.

Rasa Pakalkienė. V. Kikabidzė Krymą lygina su dovanotu futbolo kamuoliu

Gar­sus Gru­zi­jos ak­to­rius ir dai­ni­nin­kas Vach­tan­gas Ki­ka­bi­dzė jau­triai rea­guo­ja ne tik į tai, kas vyks­ta gim­ta­ja­me kraš­te, bet ir ki­to­se Ru­si­jos kai­my­nys­tė­je esan­čio­se ša­ly­se. Pa­sta­ruo­ju me­tu jam rū­pi Ukrai­na. "Kol vir­šų ims V. Pu­ti­no am­bi­ci­jos, jis vi­są lai­ką gra­sins ki­toms vals­ty­bėms ir sis­te­mos", - įsi­ti­ki­nęs V. Ki­ka­bi­dzė.Po­pu­lia­rio­jo gru­zi­no po­žiū­ris tvir­tas kaip uo­la. Nors V. Ki­ka­biz­dė su­lau­kia rep­li­kų, kad gal ne­de­rė­tų po­li­ti­kuo­ti, jis vis vien ne tik vai­di­na bei dai­nuo­ja, bet ir vie­šai reiš­kia sa­vo nuo­mo­nę. Jam svar­bu, kas vyks­ta pa­sau­ly­je. "Pra­bun­du ne vė­liau kaip aš­tun­tą ar de­vin­tą ry­to ir iš­kart įjun­giu te­le­vi­zo­rių. Vi­są lai­ką žiū­riu tik ži­nias", - per in­ter­viu vie­nam Ukrai­nos nau­jie­nų por­ta­lui sa­kė gar­su­sis gru­zi­nas.

Edwardas Lucasas. Kruopštus tyrimas apie Putiną: pasiteisinimų nežinojimui nebėra

Kaip žurnalistas labiausiai apgailestauju dėl to, kad pakankamai nuodugniai nepasikapsčiau Vladimiro Putino praeityje. 1998-2002 metais buvau „The Economist“ biuro Maskvoje vadovas ir, kaip ir mano kolegos, nesugebėjau iškapstyti nieko įdomaus apie tylų paniurusį biurokratą iš Sankt Peterburgo, netikėtai tapusį ministru pirmininku, o galiausiai – šalies prezidentu. Niekas apie jį negalėjo daug papasakoti. Atrodė jokios ateities neturintis, pilkas ir psichologiškai atbukęs veikėjas – garsėjo tik išskirtiniu lojalumu savo viršininkams. Tai erzino, tačiau paaiškina, kodėl Jelcino šeima, bet kokia kaina siekusi išvengti apkaltos, staiga atsigręžė būtent į jį.

Atskleistos Kremliaus statytinių lyderio pasikėsinimo aplinkybės

Buvęs „Donecko liaudies respublikos“ „liaudies gubernatorius“ Pavel Gubarevas sunkios būklės pristatytas į Rusijos Rostovo prie Dono ligoninę, praneša lifenews.ru. Atskleistos Kremliaus statytinių lyderio Ukrainoje pasikėsinimo aplinkybės Separatistinės „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) deputatas Sergejus Kovalčiukas „LifeNews“ patvirtino, kad automobilis, kuriuos važiavo DLR lyderis Pavelas Gubarevas buvo apšaudytas nežinomų asmenų. Nors P. Gubarevas išvakarėse ir skelbė, kad „praneš svarbią naujieną“, jo kolega neigia užpuolimo sąsajas su artėjančiais rinkimais. „Važiavau mašinoje už Pavelo transporto priemonės. Pasirodė juodas džipas ir pradėjo stabdyti P. Gubarevo automobilį. Aš girdėjau daug daug šūvių, manau – automato, vėliau juodas džipas pradėjo manevruoti kelyje,“ – pasakojo Sergejus Kovalčukas.

Rusijos kariams nurodyta atsitraukti nuo Ukrainos sienos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė rusų kariams atsitraukti į savo nuolatinio dislokavimo bazes po karinių pratybų Rostovo regione netoli sienos su Ukraina, vėlai šeštadienį, remdamosi Kremliaus atstovu, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Pajėgos atitraukiamos prieš numatomą V.Putino ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos susitikimą Milane kitą savaitę. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos lyderis buvo susitikęs su savo gynybos ministru Sergejumi Šoigu.

Borisas Nemcovas. V. Putino „Naujosios Rusijos“ projektas baigtas 

 „Naujosios Rusijos“ projektas baigtas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įpareigojo sugrąžinti 17,6 tūkst. karių į nuolatinio dislokavimo vietas. Atėjo laikas atsipūsti ir įvertinti šiokius tokius rezultatus, kurie, anot Rusijos opozicijai priklausančio politiko Boriso Nemcovo, siaubingi, rašo UNIAN.Socialiniame tinkle „Facebook“ B. Nemcovas rašo, kad „nė vienas iš V. Putino nustatytų tikslų pasiektas nebuvo“, o tikslai buvo keliami štai kokie:
1) norėta pririšti Ukrainą prie Rusijos, pasiekti jos įstojimo į Muitų Sąjungą, tačiau Ukraina pasirinko Europos vektorių ir jau niekada nesugrįš į V. Putino įtakos orbitą:
2) norėta pasekti Ukrainos neutralumo, išsaugoti jos kaip nepriklausančios jokiam blokui statusą, tačiau dabar jau aišku, kad Ukraina glaudžiai ir ilgam susijusi su NATO: vyksta bendri mokymai, derinamas karinis-techninis bendradarbiavimas su Aljansu...

Rimvydas Valatka: V.Putinas paėmė minutės pertraukėlę, o kas toliau?

V.Putinas pažaidė kruviną karą. Bet pamatęs, kad Ukraina nesiklaupia, o amžinai klūpanti Rusija, nors ir keliama neapykantos Ukrainai, Europai ir JAV, kažkodėl vadinamos patriotizmu, nebeatlaiko Vakarų sankcijų ir smunkančių naftos kainų naštos, paėmė minutės pertraukėlę. Po 62-ojo savo gimtadienio, praleisto taigoje (kokia simbolika!), Kremliaus vadas įsakė armijai atsitraukti nuo Ukrainos sienų. Kas toliau? Jei mes Vakaruose patikėsime V.Putino taika ir panaikinsime sankcijas Rusijai, o to laukia nesulaukia ne tik V.Putino papirkti Vakarų politikai ir godūs verslininkai, jei prancūzai įteiks V.Putinui raktus nuo dviejų „Mistral“, o vokiečiai pratęs Rusijos specnazo apmokymą, garantuotai sulauksime kruvinų rungtynių tęsinio. Ir ne tik agresoriaus ištryptoje Ukrainos aikštėje. Grįžti į pradinę padėtį būtų dar didesnė Vakarų klaida, nei anas 14 metų trukęs vištakumas, kai, nepaisant akis badančių faktų (M.Chodorkovskio įkalinimas, televizijų užgrobimas, žudynės Čečėnijoje, politinės opozicijos užgniaužimas, Gruzijos užpuolimas), buvo bandoma save įtikinti, jog Rusija tapo normalia valstybe.

JAV nesiruošia švelninti sankcijų Rusijai 

Aukšto rango JAV diplomatė ketvirtadienį pareiškė, kad sankcijos Rusijai neturėtų būti sušvelnintos, kol iš Ukrainos nebus išvesti visi užsienio kariai ir karinė technika, kol Kijevas neatgaus visiškos sienų kontrolės ir kol nebus paleisti visi belaisviai. „Ukrainoje šiandien turime ant popieriaus (pasirašytą) taikos susitarimą, laimei, didžiojoje Ukrainos dalyje yra taika, bet taikos susitarimas vis dar yra pažeidinėjamas svarbiausiuose sektoriuose“, – sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland, kalbėdama Berlyno Aspeno institute vykstančioje konferencijoje.

„Paskutinis Europos diktatorius“ apie Krymo aneksiją: jeigu jau taip, tai pusę Rusijos reiktų grąžinti Kazachstanui 

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kalbėdamas Kazachstano televizijai „1612“ pareiškė, kad pasisako prieš Ukrainos valstybės griovimą. A. Lukašenka tvirtina, kad negalima kaip papuola peržiūrinėti valstybių sienas, o jeigu jau Rusija „istoriniu“ pagrindu aneksavo Krymą, tai gal reiktų grąžinti Kazachstanui didžiąją dalį teritorijos, kuri istoriškai jai priklausė.

Mįslė: kodėl Ukrainos kariai taip įnirtingai gina Donecko oro uostą?



Ukrainos kariai jau penkis mėnesius atmušinėja separatistų ir Rusijos armijos mėginimus užimti Donecko oro uostą. Iš oro uosto po penkių mėnesių kovų liko tik griuvėsiai, bet Ukrainos kariai vis tiek nesitraukia. Kodėl? Ukrainos savanorių korpuso vado pavaduotojas Valentinas Manko pareiškė, kad Ukrainos kariai gali ne tik išlaikyti Donecko oro uostą, bet ir įžengti į miestą, tačiau to nedarys, nes laikosi Minske pasirašyto paliaubų susitarimo su separatistais. Tai praneša portalas censor.net, remdamasis leidiniu „Gordon“. V.Manko teigia, kad Ukrainos kariai jau seniai galėjo pasitraukti iš Donecko oro uosto, tačiau jį iki šiol gina dėl to, kad Rusijos remiami teroristai ir separatistai nevykdo savo pačių Minske pasirašytų paliaubų susitarimų.

Įraše – teroristų pokalbis su Rusijos žurnalistais, kaip apkaltinti Ukrainą dėl šveicaro žūties



Ukrainos vidaus reikalų ministerija paskelbė saugumo įrašytą pokalbį tarp „Donecko liaudies respublikos“ vadeivos Aleksandro Zacharčenkos ir Rusijos televizijos kanalo „Rossija 1“ specialiojo korespondento Eugenijaus Pidubnio. Jie aptarinėja Raudonojo Kryžiaus darbuotojo iš Šveicarijos žūtį Donecke spalio 2 d. Ministerija teigia, kad šiuo įrašu atskleidžiami mėginimai diskredituoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir suklaidinti tarptautinę bendruomenę.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja palaiko Ukrainą

Strasbūre vykstančios Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) plenarinės sesijos metu trečiadienio vakarą vyko debatai dėl padėties Ukrainoje. Dauguma pasisakiusiųjų smerkė Rusijos agresiją, sveikino Minsko susitarimą dėl paliaubų, ragino Rusiją išvesti karius iš Ukrainos ir nutraukti separatistų rėmimą bei įtakoti jų veiksmus, o Ukrainą – tęsti reformas. Nuomonės išsiskyrė dėl tolesnio Rusijos delegacijos dalyvavimo ETPA veikloje kitais metais, kai baigsis Asamblėjos priimtos sankcijos jų atžvilgiu po Krymo okupacijos. Rusijos delegacijos nariai nedalyvavo sesijoje protestuodami prieš šį Asamblėjos sprendimą. Debatuose kalbėjusi Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė Birutė Vėsaitė su apgailestavimu pabrėžė, kad po paskutinių debatų Asamblėjoje šiuo klausimu situacija Ukrainoje tragiškai pablogėjo, o Rusija ir toliau neigia savo lemiamą vaidmenį šioje krizėje. Seimo narė sakė, kad Lietuva smerkia Rusijos vykdomą agresiją, ir kvietė Europą laikytis vieningos politikos bei perspėjo nenuolaidžiauti Rusijai, nes kiekvieną abejonę jie gali suprasti kaip leidimą veikti toliau. B. Vėsaitė sveikino ugnies nutraukimą, tačiau kvietė atsargiai džiaugtis Minsko protokolu ir išreiškė viltį, kad jis prisidės prie ilgalaikio problemos sprendimo, o ne sudarys sąlygas dar vienam įšaldytam konfliktui. Ji taip pat pabrėžė artėjančių Ukrainos parlamento rinkimų svarbą.
Diskusijoje taip pat dalyvavęs Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotojas Emanuelis Zingeris atkreipė dėmesį, kad reikia įvardyti situaciją tikruoju vardu – Ukrainoje vyksta ne krizė, o karas, kurį prieš šalį pradėjo kita valstybė. Jis apgailestavo, kad Rusija nepripažįsta kaimyninių valstybių teisės į savarankiškus sprendimus. Jie tai priima kaip iššūkį jų autoritarinio režimo egzistavimui. Seimo narys taip pat pakvietė visus paremti Krymo totorius ir sustabdyti jų persekiojimą ir žeminimą.

Rusijos URM: Baltijos šalyse 1,3 mln. rusų. Mes juos ginsime

Ukrainos įvykiai tapo rimtu „rusų pasaulio“ ir ryšių tarp rusų tvirtumo išbandymu ne tik Ukrainoje, bet ir kitose posovietinės erdvės šalyse, ypač Baltijos valstybėse, rašo portalas RuBaltic.Ru.
Apie tai, kaip ši geopolitinė ir tarpnacionalinė krizė atsiliepė Baltijos šalių ir Ukrainos „rusų pasauliui“, portalui RuBaltic.Ru papasakojo Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos darbo su užsienyje gyvenančiais tėvynainiais departamento direktorius Anatolijus Makarovas.
– Anatolijau Anatoljevičiau, pagal oficialią statistiką, kiek rusų gyvena Baltijos šalyse ir Ukrainoje?
– Baltijos šalyse – daugiau nei 1,3 mln. mūsų tautiečių, o Ukrainoje – apie 6 mln. Šie duomenys galėjo gerokai pasikeisti nesenų įvykių Pietryčių Ukrainoje, iš esmės prilygstančių pilietiniam karui, kontekste.

A. Avakovas kreipėsi į Ukrainos radikalus nutraukti „debiliškus“ išpuolius prieš politikus

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas savo „Facebook“ paskyroje kreipėsi į šalies radikalus ragindamas nutraukti deputatų linčo teismu, nes jei ir toliau tokios „liustracijos akcijos“ tęsis, JAV ir ES gali nusisukti nuo Ukrainos. „Dar keli sudaužyti šufričių veidai, nulinčiuotų pilipišinų ir Europa nusisuks nuo mūsų pergalingos revoliucijos. Bijau, kad Amerika taip pat. Ponai radikalai, nebūkite marginalūs debilai – neįsijauskite į kvailus instinktus ir išprovokuotus minios teismus,“ – rašo ministras. Jis taip pat pažadėjo priimti atitinkamus įstatymus, „tokius, kaip neseniai priimtas liustracijos įstatymas“. Tuo pačiu, jis pažymėjo, kad provokacijos, kurioms pasiduoda Ukrainos radikalai, veda šalį prie susiskaldymo.

Vokietijos istorikas Karlas Schlögelis: „Vladimiras Putinas yra ideologinis iškrypėlis“

Vokietijos istorikas ir rašytojas Karlas Schlögelis interviu „Deutsche Welle“ pareiškė, kad faktas, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudoja kultūrinį šalies palikimą savo imperializmo projektams įgyvendinti, yra ideologinis iškrypimas.
– Ar teisinga yra brėžti paraleles tarp Krymo aneksijos ir tolimesnių įvykių Rytų Ukrainoje bei to, kas vyko Europoje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse?
Lyginti galima, tačiau tai nereiškia, kad tai yra identiški įvykiai. Kiekviena istorinė situacija yra unikali, ir manau, kad situacijai Ukrainoje reikalinga nepriklausoma analizė. Nebijau lyginti to su ketvirtuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu, nacistine Vokietija, Sudetų anšliusu, Vokietijos ultimatumu Lietuvai dėl Mėmelio (Klaipėdos). Manau, kad tokie palyginimai turi pagrindą, tačiau jų net nereikia. 
– Ko galima pasimokyti iš 1938-ųjų? Kokia turėtų būti reakcija į tai, kas vyksta dabar?
Sprendžiant, kaip šiandien atremti agresiją, net nereikia Miuncheno pamokų. Valstybė, kuri yra užpuolama, nusipelno kitų šalių pagalbos.
– Pamoka iš 1938-ųjų – labai paprasta. Miuncheno konferencijoje buvo pasiduota šantažuotojui A.Hitleriui. Šis suokalbis atvėrė kelią tolimesnei agresijai.
Tačiau sprendžiant, kaip šiandien atremti agresiją, net nereikia Miuncheno pamokų.

Režisierius Sergejus Bukovskis. Laisvė mąstyti pačiam

„Esu etninis rusas, bet laikau save ukrainiečiu. Nenoriu, kad šiandieną mane kas nors sietų su Rusija“, – kalbėjo Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje viešėjęs režisierius Sergejus Bukovskis.
Sergejus Bukovskis baigė nacionalinį Kijevo I. Karpenko-Karij vardo teatro universitetą, kurį laiką tarnavo sovietinėje armijoje. Vėliau buvo paskirtas dirbti į Ukrainos dokumentinio kino studiją. Jau pirmasis profesionalus nespalvotas filmas „Rytoj šventė“ pelnė pagrindinį prizą Kijevo tarptautiniame kino festivalyje„Jaunystė“ ir buvo palankiai įvertintas kritikos. Filmo pasirodymas sutapo su tuometinio Sovietų sąjungos vadovo M. Gorbačiovo pradėtomis vykdyti politinėmis ir ekonominėmis reformomis, vadinamąja „Perestoika“. Nuo to laiko režisierius sukūrė per 50 dokumentinių ir televizijos filmų, už kuriuos laimėjo ne vieną apdovanojimą tarptautiniuose festivaliuose.

Ukrainos prokurorai pradėjo bylą prieš Rusijos pareigūnus

Ukrainos prokurorai antradienį pranešė pradėję baudžiamąją bylą prieš Rusijos teisėsaugos tarnybą ir apkaltino ją separatistų ir „teroristinių“ grupuočių rėmimu Ukrainos rytuose, skelbia „Reuters“. Tai – atsakomasis veiksmas po to, kai Maskva apkaltino Kijevą rusakalbių gyventojų genocidu šalies rytuose. Ukrainos prokuroro administracijos pareiškime teigiama, kad dėl Rusijos tiriamojo komiteto pareigūnų buvo pradėtas baudžiamosios veikos tyrimas. Nurodoma, kad Kijevas kaltina Rusijos pareigūnus vykdant „nelegalų įsikišimą“ į Ukrainos teisėsaugos organų ir kariuomenės veiklą. „Įsikišimas grindžiamas separatistinių grupuočių vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose rėmimu jų nusikalstamose veikose, trukdant Ukrainos vyriausybės pareigūnų pareigų vykdymui“, – teigiama Kijevo pranešime.

Kaip Rusija nekenčia visų, kurie remia Ukrainą...
Rusijos užsienio reikalų ministras:
Ukrainoje kariauja „daugybė lenkų ir lietuvių“ 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, esą Ukrainos „oligarchų sukurtuose ir finansuojamuose batalionuose“ kariauja daugybė lenkų ir lietuvių. „Daugybė lenkų, lietuvių, europiečių kovoja šių batalionų pusėje“, - sakė Rusijos ministras „Bloomberg“ televizijai. Interviu pirmadienį paskelbtas Rusijos URM interneto svetainėje. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis
Girnius BNS sakė, kad tokiais kaltinimais Maskva siekia lietuvius įtraukti į „blogiečių“ sąrašą. „Lenkai minimi kaip didžiausia tauta. O kaltinti lietuvius, kad jie kovoja su Rusija, yra įprasta. Panašių kaltinimų buvo ir per Čečėnijos karus. Antra vertus, Lietuvai negalima priekaištauti dėl rusų mažumos skriaudimo, tad norint įtraukti Lietuvą į blogiečių sąrašą, tokie kaltinimai patogūs“, - sakė K.Girnius.

Siūlo geriausią atsaką Rusijos kaltinimams Lietuvai

Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimą apie tai, kad Ukrainoje kariauja daugybė lietuvių ir lenkų, politologas Laurynas Kasčiūnas vertina kaip komplimentą šioms šalis.
Tinkamiausias atsakas Rusijai, pasak jo, būtų atkurtas glaudus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas. Pasak Rytų Europos studijų centro analitiko, Sergejaus Lavrovo pareiškimas yra informacinio karo elementas. „Tai yra bandymas ištraukti lietuvius ir lenkus iš europinio konteksto. Pasakyt, kad šiandien Ukrainą remia ne Vakarai, ne Europa, vokiečiai, Prancūzija, o tik buvusios postsovietinės šalys, tokios kaip Lietuva ir Lenkija“, – sako L. Kasčiūnas.

Liudmila Petranovskaja. Kas atsitiko rusams?

Tai klausimas, kurį mano draugai ir pažįstami per keletą pastarųjų mėnesių pakartojo turbūt daugybę tūkstančių kartų. Aplink vyko kažkas keisto ir gąsdinančio, savotiška švelnesnė Stepheno Kingo romano „Mobilusis“ versija, kuriame telefonu gavus tam tikrą signalą taikūs gyventojai aplink virsdavo agresyviais kanibalais, o vėliau pradėjo funkcionuoti kaip bendrą psichika turinti kolonija.
Kažkieno anksčiau buvę ramūs ir taikūs garbaus amžiaus tėvai su neapykanta ir hipertoninėmis krizėmis kalba apie „prakeiktus chocholus“ ir „kruvinąją Kijevo chuntą“. Kažkieno kaimynė (tikrai miela redaktore dirbanti, vaikus ligoninėje lankanti ir jiems padedanti moteris) ilgai panaudodama politiškai nekorektiškas frazes aptarinėja asmenų, kurie jai lyg ir neturėtų visiškai rūpėti, – tolimosios JAV valdžios atstovų – protinius sugebėjimus, rasę ir net seksualinę potenciją. Kažkieno nuo seno pažįstami draugai, būdami protingais ir ironijos nestokojančiais žmonėmis, ankščiau lyg ir nedemonstravusiais ypatingos simpatijos valdžiai, staiga pradeda su patosu trimituoti apie „stojimąsi nuo kelių“ ir tai, kad „Putinas ir vėl privertė pasaulį atsižvelgti į Rusiją“. 

Charkovo miesto centre krito Lenino skulptūra 

Charkovo miesto centre nuversta Lenino skulptūra. Nuvirtus skulptūrai, žmonių minia aikštėje džiūgavo ir plojo. Vasarį, kai nuo pareigų buvo nušalintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, Charkovo mieste, kur gyvena dauguma rusiškai kalbančių žmonių, prorusiški demonstrantai gynė skulptūrą ir priešinosi jos nuvertimui. Sekmadienio naktį žmonės rinkosi į "Charkovas yra Ukraina" mitingą, o Charkovo regiono gubernatorius Ihoris Baluta pasirašė įsakymą panaikinti Lenino skulptūrą, esančią miesto centre.

Vykintas Pugačiauskas.
Ukraina: paliaubų metu vyksta karas

Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad derybose dėl buferinės zonos demarkavimo Rusijos delegacijai vadovauja sausumos pajėgų vado pavaduotojas, nors Maskva anksčiau neigė, kad jos atstovai derasi su ukrainiečiais ir stebėtojais iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos. Paliaubas Donecke šeštadienio rytą vėl sulaužė separatistų kovotojai, Ukrainos pozicijas oro uoste atakuodami iš gyvenamųjų rajonų. Per parą žuvo du žmonės.

L. Kasčiūnas: tai būtų dar viena V. Putino pergalė

Jei Europos sąjunga (ES) rugsėjo pabaigoje nutartų sušvelninti sankcijas Rusijai, tai reikštų ne teigiamą poslinkį Ukrainos konflikte, o dar vieną Vladimiro Putino pergalę, sako Rytų Europos studijų centro analitikas (RESC) Laurynas Kasčiūnas. „Tai yra visiškai Rusijos primestas žaidimas, ji visą laiką yra žingsniu priekyje. Sankcijų atšaukimas turi būti proporcingas žingsniams į taikų sureguliavimą, o šiuo atveju taikus sureguliavimas reiškia Rusijos pozicijų įtvirtinimą Ukrainoje, dar vieną įšaldytą konfliktą“, – teigia L. Kasčiūnas. Rusijos dienraštis „Komersant“ antradienį skelbė, esą jo šaltinio ES struktūrose duomenimis, rugsėjo 30 d. ES ketina persvarstyti šiuo metu taikomas sankcijas. „Sankcijos gali būti švelninamos, jei Rusija įgyvendintų Minske rugsėjo 5 d. sutartą taikos planą. Vienas svarbiausių taikos plane užfiksuotų reikalavimų – tarptautinis konflikto zonos stebėjimas – jau yra įgyvendinamas, į Donbaso regioną atvyksta ESBO stebėtojai. Rusija taip pat ketina iš regiono išvesti dalį kariuomenės. „Kommersant“ šaltinio teigimu, to gali užtekti šiuo metu taikomoms sankcijoms persvarstyti“, – dienraštį cituoja portalas vz.lt.

Vladimiras Bučelnikovas.
Iš Rusijos bando atimti JT Saugumo Taryboje taikomą veto teisę

Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 69-ojoje sesijoje, kuri prasidėjo Niujorke rugsėjo 16 d., bus svarstoma galimybė panaikinti nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių veto teisę. Apie tai Ukrainos TV laidoje kalbėjo šalies užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas. „Pirmiausia tai dėl nuolatinės Saugumo Tarybos narės Rusijos, kuri visą laiką vetuoja jai nepatogius sprendimus, susijusius su situacija Ukrainoje“, — teigė jis. Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pasiūlė apriboti Maskvos veto teisę, tačiau ekspertai abejoja, nes, pagal JT Statuto 108 str.,  iškeltą pasiūlymą dėl nuolatinės narės teisės turi palaikyti ir priimtą savo sprendimą ratifikuoti 2/3 Saugumo Tarybos narių, įskaitant nuolatines nares.

Konfliktas Ukrainoje pavojingesnis už džihadistus, nes jis gali sugriauti NATO 

„Forbes“ apžvalgininkas Paulas Gregory, kaip ir rusų politologas Andrejus Piontkovskis, neatmeta, kad Rytų Ukrainos tragedija gali pasikartoti Latvijoje. Tokia įvykių eiga, jo manymu, palaidotų Šiaurės Atlanto organizaciją. Tokiu būdu, Ukrainos krizė yra baisesnė grėsmė, negu kylanti iš islamistų, kurie kovoja Irake ir Sirijoje. „Nejaugi JAV ir Europa iš tiesų turi vilties, kad jeigu nusilpusi Ukraina pasirašys taikos sutartį (su Ukraina), tai palaidos V. Putino imperijos restauracijos svajones? <...> Kaip bebūtų apmaudu, Merkel (Angela Merkel, Vokietijos kanclerė) ir Obama (Barakas Obama, JAV prezidentas), panašu, stumia Ukrainą sutikti su neparankiomis jai sąlygomis, kurios V. Putinui amžiams padovanos destabilizuotą Ukrainą, atkirstą nuo Europos Sąjungos ir NATO. Ir už tai jis susimokės vien tik sankcijomis,“ - su liūdesiu pripažįsta P. Gregory.

Kremliaus dainelę giedantis patriarchas Kirilas bando įtikinti, kad jis nepriklauso nuo V.Putino

Patriarchas Kirilas, su kuriuo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palaiko itin glaudžius ryšius, pareiškė, kad jo santykiai su Maskvos patriarchato jurisdikcijai priklausančiomis šalimis nesiremia Kremliaus politika, praneša naujienų agentūra „Interfaks“. Patriarchas Kirilas sakė, kad kai kuriose šalyse jo asmenybė „siejama išimtinai su Rusijos Federacija, o jo požiūris – su Rusijos valdžios politika“. Patriarchas Kirilas sakė, kad tam nėra jokio pagrindo. Patriarchas teigė, kad jis atsakingas ne tik už Rusijos stačiatikius, bet ir už kitas šalis, kurios patenka į jo jurisdikciją. Jis sakė, kad nėra privilegijuotų tautų ar šalių, jam vienodai svarbūs visų stačiatikių interesai. Rusijos stačiatikių bažnyčia pritaria V.Putino imperialistinei politikai ir siekiui atkurti Rusijos įtaką buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose. Šios bažnyčios kritikai teigia, kad ji de facto yra Kremliaus valdoma ministerija, pasitelkiama formuojant šalies užsienio politiką bei skleidžiant įtaką Rusijos „artimajame užsienyje“.

„Gazprom“ ir „Rosneft“ ieško išeičių iš politinės situacijos

Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ ir pagrindinė naftos kompanija „Rosneft“ siūlo keisti sąlygas užsienio investuotojams dėl jų galimybės dalyvauti plėtojant išteklių telkinius Rusijoje. Tai paskatino Vakarų paskelbtos sankcijos, apribojančios ES ir JAV kompanijų bendradarbiavimą su Rusijos energetikos bendrovėmis. Kaip vakar jau rašė VŽ, didžiausios žala dėl Vakarų partnerių atsisakymo bendradarbiauti bus padaryta naftos kompanijai „Rosneft“. „Užsienio investicijų, technologijų ir patirties pritraukimas yra neįmanomas be pilnaverčio užsienio kompanijų dalyvavimo. Šiuo metu jis yra apribotas veikiančių teisės aktų - užsienio investuotojai gali turėti savo akcijų dalį, taip pat atlikti operatoriaus funkcijas pagal kontraktą su licencijos turėtoju“, - ITAR-TASS cituoja Pavelą Zavalnyj, Dūmos Energetikos komiteto vadovą.

Gytis Pankūnas. Kiek dar tęsis Putino garbinimas Rusijoje?

Nepaisant to, kad pasaulis už galvos susiėmęs stebi Vladimiro Putino vadovaujamos Rusijos veiksmus Ukrainoje, patys rusai, kaip rodo apklausos, savo prezidento vykdoma politika yra patenkinti. Naujienų portalo Alfa.lt kalbintų apžvalgininkų teigimu, V. Putino populiarumo augimas yra milžiniškos, smegenis plaunančios propagandos mašinos nuopelnas, tačiau tokia situacija ilgai esą nesitęs. Kaip rugpjūčio mėnesio pradžioje skelbė amerikiečių žurnalas „Time”, Rusijos Jurijaus Levados analitinio centro atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenys rodo, kad, nepaisant to, jog V. Putinas šalį įpainiojo į Ukrainos krizę, Malaizijos lėktuvo sudužimo skandalą ir sulaukė Vakarų valstybių sankcijų, rusai savo prezidento vykdomą politiką vertina palankiai, o jo populiarumas auga. J. Levados centro atlikta apklausa parodė, kad Rusijos vadovo populiarumas šalyje siekia 87 proc. Gegužę atliktos panašios apklausos metu V. Putino reitingai buvo 4 proc. žemesni.

Italija įšaldė V. Putino sąjungininko lėšas ir vilą Sardinijoje

Italijos tarnybos įšaldė apie 30 mln. eurų (103,6 mln. litų) vertės turtą, priklausantį bendrovėms, kontroliuojamoms artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko, kuriam taikomos Europos Sąjungos (ES) ir JAV sankcijos, antradienį pranešė vienas finansų politikos pareigūnas. Dažnas V.Putino dziudo treniruočių partneris Arkadijus Rotenbergas liepą buvo įvardytas Briuselio ir Vašingtono tarp asmenų, kuriems taikomos sankcijos dėl Maskvos vaidmens rytų Ukrainą krečiančiame kare.

Analitikas:
ženklas, jog Rusijos elitui kyla paranoja

Rusijos kalbos apie galimybes atsijungti nuo interneto, dar kartą parodo valdžios bandymus kontroliuoti socialinius tinklus, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Giedrius Česnakas. „Politiniam Rusijos elitui, valdžiai veikiausiai pradeda kilti šiokia tokia paranoja – juk būtent socialiniai tinklai suvaidino itin svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, per arabų revoliucijas, mobilizuojant visuomenę“, – svarsto politologas. Informacinių technologijų eksperto Džiugo Paršonio nuomone, kalbos atsijungti nuo interneto apskritai nebus svarstomos, juo labiau nebus kuriamas konkretus planas: „Atrodytų, kad tai tiesiog politinis šou, su realybe neturintis nieko bendra. Tai deklaratyvu – tiesiog parodykime, kad galime spjauti į kažką.“

Petras Auštrevičius: ES-Ukraina – ką reiškia atidėtas medaus mėnuo?

Aukšti lūkesčiai, euforijos laukimas ir ilgi aplodismentai. Tai vyko vienu metu, šią savaitę Briuselyje ir Kijeve sulaukus Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos Asociacijos sutarties pasirašymo. Istorinis momentas, tačiau verta pridurti – fasadas gražus, bet konstrukcijos netvirtos. Aprimus šurmuliui pirmajame plane atsidūrė sprendimas atidėti laisvosios prekybos sutarties įsigaliojimą iki 2016 metų. Nėra abejonių, toks buvo trišalių ES, Ukrainos ir Rusijos atstovų pokalbių rezultatas. Man visa tai primena vestuves, kai jose dalyvaujantys pašaliečiai už jaunuosius nusprendžia perkelti medaus mėnesį – šiuo atveju, pusantrų metų. Gi palauks, suspės… Apima negeras jausmas. Tokie scenarijai jau anksčiau matyti, o ir rašytojai visiems žinomi.

Natalija Zverko, Mindaugas Bajarūnas. Savanoris, buvęs rusų nelaisvėje: iš pradžių norėjo sušaudyti, ne iš piktos valios, tiesiog neturėjo kur dėti

Vilniuje gydoma 14 karių iš Ukrainos. Vienas iš jų – bataliono „Dnepr“ savanoris Sergejus Šapošnikas. Jis buvo sužeistas besitraukdamas iš Ilovaisko, atsidūrė nelaisvėje, išgyveno. Jeigu kariniai veiksmai nesiliaus, po reabilitacijos Sergejus norėtų grįžti į karinių veiksmų zoną. „Yra darbų, kuriuos galima daryti ir turint protezą, pavyzdžiui, šarvuočiuose būti kulkosvaidininku. Aš tai galiu“, - sako Sergejus. „Iš pradžių mane norėjo sušaudyti, ne iš piktos valios, tiesiog nebuvo, kur mane dėti. Kai mūsiškiai juos surado, pas juos taip pat buvo sužeistų ir žuvusių. Jie mane numetė po apdegusiu krūmu. Norėjo sušaudyti iš nugaros, tačiau aš atsisukau. Jis ir klausia: kodėl atsisukai? Atsakiau, kad vien dėl to, kad mane prisimintų visą likusį gyvenimą. Ir aš tave noriu prisiminti. Jis nesugebėjo iššauti“, - apie tai, kaip per stebuklą liko gyvas, pasakoja karys.

Andrejus Piontkovskis. O nuostabus naujasis „Rusų pasauli“! 

„Russia is a riddle, wrapped in a mystery, inside an Enigma“ („Rusija yra galvosūkis, gaubiama paslapties, kuri slypi Mįslėje“) – vienas iš labiausiai žinomų Nobelio literatūros premijos laureato Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) aforizmų. Šie jo 1939-ųjų spalį per radiją pasakytos kalbos žodžiai greičiausiai buvo įkvėpti anos epochos įvykių – stalininio pakto su Hitleriu ir Lenkijos padalijimo. Frazė turi tęsinį, cituojamą žymiai rečiau. Nepajėgdamas įminti rusiškojo galvosūkio, sutrikęs autorius klausia: „Âut perhaps there is a key. That key is Russian national interest“ („Bet galbūt [šiam galvosūkiui] įminti yra raktas. Ir šis raktas – nacionalinis Rusijos interesas“).

Viktor Denisenko. Propaganda ir visuomenės deformacija Rusijoje 

Ukrainiečių mokslininkas Georgijus Počepcovas yra apibūdinęs informacinį karą kaip „kovą dėl žmogaus proto“. Šiandien mes matome, kad tarp šalių, rimtai žiūrinčių į informacinio karo galimybes, didžiausią pažangą daro Rusija. Vieną svarbų informacinį karą ji jau laimėjo, ir tas karas iš esmės buvo pilietinis, t. y. nukreiptas prieš savo visuomenę.Rusijos realybė, o tiksliau – realybės suvokimas, šiandien yra formuojamas aktyviomis propagandinėmis priemonėmis. Procesas, prasidėjęs 2001 metais puolimu prieš nepriklausomą žiniasklaidą, atrodo, pasiekė apogėjų. Kremliui artimos žiniasklaidos priemonės, t. y. iš esmės visi federaliniai televizijos kanalai, dauguma spaudos leidinių, pagrindiniai informaciniai resursai internete, formuoja Maskvos interesus atitinkančią virtualią realybę, kurioje realizuojamais naujausiais politiniais mitais Rusijos valdžia maitina visuomenę.

Timothy Snyder:
Norite suprasti V. Putiną? Skaitykite Dž. Orvelą, arba Ukraina, Rusija ir Didysis Melas

Kiekvienam, kuris nori suprasti dabartinę Rusijos poziciją dėl Ukrainos, pravartu pradėti nuo Džordžo Orvelo klasikinio veikalo 1984-ieji. Sąsajos siekia giliau nei būdvardis „orveliškas“: knygos struktūra ir įžvalgos dažnai gąsdinamai tiksliai atspindi dabartinius įvykius. Matant jau visiškai atvirą Rusijos invaziją į Ukrainą, lengviausias būdas pradėti [palyginimą] nuo „Karas yra taika“ – tai vienas iš Dž. Orvelo pasakojime vaizduojamos imperijos šūkių. Juk į kiekvieną bandymą derėtis ir nutraukti ugnį Rusija atsako nauju karo veiksmų plėtros etapu ir taip, kad galime būti tikri, jog tai joks atsitiktinumas. Jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitinka su kitais lyderiais, telieka laukti, kad tai taps priedanga smurtui, kurio jis griebsis po to – taip nutiko ir per paskutines derybas Minske, kai Rusija įvedė [į Ukrainą] kariuomenę, tankus ir artileriją.

Maskvoje dešimtys tūkstančių protestavo prieš Rusijos agresiją Ukrainoje

Dešimtys tūkstančių Rusijos gyventojų Maskvoje bei kituose Rusijos miestuose dalyvavo „Taikos marše“ – protesto akcijoje prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, praneša Unian.net. Daugelis protestuotojų išreikšdami solidarumą su Ukraina, prisisegė prie drabužių mėlynai geltonas juosteles, nešė Ukrainos ir Rusijos vėliavas, o taip pat ir skirtingų Rusijos opozicinių partijų bei judėjimų atributiką. Užrašai ant plakatų reikalavo: „Karui ne!“ „Rankas nuo Ukrainos“, „Atleisk man Ukraina“, „Putinui reikalingi vergai ir priešai, Rusijai jų nereikia, motinoms nereikia karstų“. Buvo nešami Rusijos karių, žuvusių Donbaso teritorijoje, portretai. Mitingo dalyviai dainavo Ukrainos himną, skandavo: „Nereikia karo“, „Šlovė Ukrainos didvyriams“!

 „New York Post“: „Pokalbių įrašai atskleidė Vladimiro Putino melą“

JAV dienraštis „New York Post“ kaip didelę naujieną skelbia tai, kas buvo aišku ir taip: kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas meluoja teigdamas, esą Rusijos kariai Ukrainoje nekariauja. Rugpjūčio mėnesį 80 Rusijos karių žuvo Ukrainoje po nesėkmingos karinės operacijos. Pskovo desantininkų žūties aplinkybes atskleidžia viešu tapęs įvykių dalyvio liudijimas. Pskovo desantininkų būrio nariai žuvo rugpjūčio pabaigoje šalia Luhansko. Įrašyti pokalbiai atskleidžia, kad jie į Ukrainą buvo pasiųsti savo vadovybės. 76-osios Pskovo desantininkų divizijos kariai patys kreipėsi į žurnalistą Levą Šlosbergą prašydami paviešinti šiuos faktus. Vėliau žurnalistas buvo užpultas ir sumuštas.

Pasirašė sutartį dėl Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos karinės brigados

Trijų šalių gynybos ministrai šiandien Varšuvoje pasirašo sutartį dėl bendros karinės brigados LitPolUkrBrig sudarymo. Apie tai praneša Lenkijos prezidento spaudos agentūra. Sutartis bus pasirašyta Lenkijos prezidento Bronislavo Komorovskio rezidencijoje, dalyvaujant jam pačiam. Idėja sukurti bendrą ukrainiečių-lenkų-lietuvių brigadą LitPolUkrBrig krizinėms situacijoms spręsti gimė 2007 m. 2009 m. lapkrity trijų šalių gynybos ministrai pasirašė ketinimų protokolą sudaryti tokią brigadą, kuri būtų naudojama Europos Sąjungos ir NATO taikdariškose misijose. Tuomet pareikštas siekis 2013 m. pasiekti pilno brigados operatyvinio pasirengimo. Ukraina buvo pasiruošusi skirti brigadai 545 kariškius, tame tarpe – 18 karininkų brigadai vadovauti, o taip pat karinę techniką. Susiklosčius dabartinei politinei situacijai, tokios brigados reikalingumas dar išaugo.

Šį sekmadienį Vilniuje vyks Taikos ir solidarumo eitynės „Už jūsų ir mūsų laisvę“

2014 m. rugsėjo 21-ąją, sekmadienį, pasauliui minint Tarptautinę taikos dieną, o Rusijos demokratams protestuojant prieš savo valdžios karinę intervenciją į Ukrainą, Lietuvos laisvieji menininkai ir piliečiai kviečia į Taikos ir solidarumo eitynes „Už jūsų ir mūsų laisvę“.
Šį sekmadienį 17 valandą susirinkę Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, savo paramą už laisvę kovojančiai ukrainiečių tautai pareikšime eitynėmis iki Ukrainos ambasados (Teatro g. 4).

Laukiami visi, branginantys laisvę ir taiką.

Siūlo parengti ir įgyvendinti Lietuvos paramos Ukrainai strategiją

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) šešėlinės vyriausybės užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Seimo Europos reikalų komitetui teikia „Ilgalaikės Lietuvos paramos Ukrainai strategiją“.
„Matydami, kad Rusijos agresija Ukrainoje tampa didžiausiu ilgalaikiu geopolitiniu iššūkiu ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, tuo pačiu ir Lietuvai, parengėme ir teikiame komitetui Lietuvos paramos Ukrainai strategiją“, – pažymi A. Kubilius atkreipdamas dėmesį, kad Maskva šiuo metu Ukrainoje įgyvendina savo ilgalaikę strategiją – karinėmis priemonėmis sukurti naują „įšaldytą konfliktą“ Rytų Ukrainoje. Europa taip pat privalo parengti ir įgyvendinti savo veiksmų planą. Lietuva galėtų būti tokio plano viena iš iniciatorių ir varomųjų jėgų. Pasak A. Ažubalio, iki šiol tiek Lietuva, tiek visas Vakarų pasaulis ieškojo diplomatinių būdų, įskaitant ir sankcijas, kaip sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje. Šie veiksmai yra reikšmingi ir ilgainiui duoda vis didesnį rezultatą. Tačiau jų neužtenka norint parodyti Maskvai, jog jai nepavyks pasiekti savo esminio tikslo – ekonomiškai ir politiškai sužlugdyti Ukrainą. Tam Vakarų bendruomenė, kartu su Lietuva, turi nedelsiant pradėti įgyvendinti ilgalaikę paramos Ukrainai strategiją.
Strategija susideda iš keleto dalių, apimančių tiek Ukrainos saugumo stiprinimą, tiek esminių ekonominių reformų skatinimą.

 

G. Landsbergis: ES turėtų išpirkti iš Prancūzijos „Mistral“ laivus

Strasbūre vykstančiame plenariniame posėdyje europarlamentaras Gabrielius Landsbergis teikia Europos Parlamentui rezoliuciją, kuria raginama įvesti pilną ginklų pardavimo embargą ir siūlomas sprendimas, kaip sustabdyti Prancūzijos desantinių valdymo laivų „Mistral“ pardavimą Rusijai. „Europos Sąjunga turėtų pademonstruoti tikrą solidarumą tiek su Ukraina, tiek tarpusavyje ir šiuos laivus išpirkti bendroms ES reikmėms, karinėms ir civilinėms-humanitarinėms misijoms bei operacijoms Viduržemio jūroje. Neabejoju, kad Lietuva sutiktų prisidėti savo dalimi, proporcingai bendram įnašui į ES biudžetą. Šiandien turime padaryti viską, kad naujausia karinė technika nepasiektų Rusijos režimo, kuris vykdo karinę agresiją prieš kitą Europos valstybę“, - teigė G.Landsbergis.

Ukraina paprašė JAV specialaus saugumo statuso

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį paprašė Vašingtono suteikti jo šaliai „specialų“ saugumo statusą be narystės NATO, kad būtų sustiprinta jos gynyba nuo Rusijos agresijos. „Atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Ukrainos demokratija turi remtis stipria armija, – sakė P.Porošenka JAV statymų leidėjams. – Turint tai galvoje, aš labai raginu Jungtines Valstijas suteikti Ukrainai specialų neprisijungusios partnerės statusą“. P.Porošenka atvyko į Vašingtoną Baltuosiuose rūmuose susitikti su prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), bet iš pradžių savo iššūkio ir laisvės žinią perteikė Kongresui, kur jam kelis kartus buvo plojama atsistojus, už tai, kad jis siekė JAV paramos ir pažadėjo drąsiai priešintis Kremliaus remiamai agresijai.

K. Masiulis siūlo Lietuvoje priimti ukrainiečių iš Krymo ir Donbaso

Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo Vyriausybei priimti ukrainiečių pabėgėlių iš Krymo, Donecko ir Luhansko sričių. „Vien Ukrainoje yra apie 260 tūkst. pabėgėlių, kurie apgyvendinti ligoninėse, mokyklose, parkuose, tačiau tai tik laikina pagalbos priemonė, o kaip žinome, Ukrainos ekonominė situacija yra sudėtinga, aukštas nedarbo lygis, todėl pabėgėliai negali tikėtis deramos pagalbos. Broliškos, demokratiškos šalys visada padeda vienos kitoms bėdoje. Kai iš Lietuvos bėgo vadinamieji dipukai, juos priėmė demokratinės šalys: JAV, Kanada, Australija, lygiai taip pat Lietuva 1939 m. priėmė 13 tūkst. lenkų karių, visai neseniai priėmėme pabėgėlius iš Sirijos. Dabar mūsų pareiga būtų padėti karo išvargintiems ukrainiečiams“, – sako parlamentaras. Pasak Seimo nario, Lietuva galėtų priimti iki kelių tūkstančių pabėgėlių, kurie galėtų būti išskirstyti po visą šalį. Dabar tokių prieglobsčio prašytojų iš Ukrainos yra apie 30.
„Lietuva pati kenčia nuo emigracijos ir kai kurie darbdaviai skundžiasi, kad negali rasti darbuotojų. Rajonų ligoninės niekaip negali prisivilioti gydytojų, renovacija užsiimančios bendrovės neranda statybininkų, trūksta IT specialistų, laivų statytojų, todėl bendradarbiaujant su darbdavių organizacijomis, tokiems specialistams galima būtų teikti prioritetą. Lietuva ne tik padėtų sunkioje padėtyje atsidūrusioms ukrainiečių šeimoms, bet ir pagyvintų mūsų darbo rinką. Neabejoju, kad ir gyventojai, vietos ukrainiečių, totorių bendruomenės, nebūtų abejingi bei padėtų suteikdami gyvenamąjį plotą, ypač provincijoje, kur butai kartais kainuoja vos kelis tūkstančius litų“, – teigia K. Masiulis.
Jungtinių tautų duomenimis, iš Rytų Ukrainos pabėgo daugiau nei 1 mln. žmonių. Rusijoje yra 814 tūkst. pabėgėlių, Ukrainoje – per 260 tūkst., Baltarusijoje ir Moldovoje – apie 20 tūkst., ES daugiau nei 4,1 tūkst. – daugiausia Lenkijoje, Vokietijoje ir Švedijoje.

„Barclays“ vadovas Rusijoje: sankcijos turi platų poveikį

Neigiamas Rusijai pritaikytų sankcijų poveikis išplito tarp paveiktų kompanijų, sako Bobas Foresmanas, „Barclays“ vadovas Rusijoje. Jo teigimu, nuo krizės pradžios finansinės išlaidos rusų kompanijoms padidėjo 2 proc. punktais, o bankai yra „susirūpinę dėl tolesnių sankcijų“. „Netiesioginis sankcijų poveikis yra tai, kad jie ne tik uždaro tarptautines ir vidaus kapitalo rinkas „Rosneft“ ir „Novatek“. Rinkos užsidaro visiems, nes investuotojai ir bankai tapo labai atsargūs“, - aiškina 15 metų Rusijoje gyvenantis p. Foresmanas, kuris prieš tai 3 metus gyveno Ukrainoje.

Rusijos „5-ios kolonos“ (pasak V. Putino), daina:

 

Jevgenijus Kiseliovas: Forumo Kijeve dalyviai nebesieja vilčių su Putino Rusija

Šį savaitgalį Kijeve vyko eilinis Jaltos forumas, pritraukęs dešimtis Europos šalių ir JAV politinio ir verslo elitų atstovų, užsienio intelektualų, kurie nėra abejingi Ukrainai, ir taip pat jų ukrainiečių kolegų. Apie tai, kas buvo nuspręsta forumo metu ir kokias išvadas jis leidžia daryti apie dabartinę Ukrainos situaciją, radijo „Echo Moskvy“ interneto svetainėje dalijosi garsus Rusijos žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas.
Šiais metais forumas vyko ne Jaltoje, bet Kijeve dėl žinomų priežasčių. Tačiau tai gerai, nes Ukrainos pareigūnai, politikai, žiniasklaidos atstovai bent neilgai, tačiau vis dėlto galėjo dalyvauti tokiame renginyje, viešai pasisakyti, pabendrauti užkulisiuose – o tai ir yra svarbiausia, taip pat per vieną valandą susitikti su daug svarbių asmenų. Jeigu forumas, kaip siūlė kai kurie žmonės, būtų perkeltas į Karpatus, į Jaremčės slidinėjimo kurortą, tai dėl prasidėjusių rinkimų į parlamentą kampanijos ir krizės šalyje, daugybės Ukrainos pareigūnų nebūtų sulaukta.

Ukrainos Rada ir Europos Parlamentas ratifikavo istorinį ES paktą 

Ukrai­nos Aukš­čiau­sio­ji Ra­da an­tra­die­nį ra­ti­fi­ka­vo is­to­ri­nę aso­cia­ci­jos su­tar­tį su Eu­ro­pos Są­jun­ga, ku­ri tu­ri pa­dė­ti ša­liai iš­trūk­ti iš Ru­si­jos or­bi­tos ir su­ar­tė­ti su Va­ka­rais. Ukrai­nos pre­zi­den­tas Pe­tro Po­ro­šen­ka par­eiš­kė, kad šio do­ku­men­to ra­ti­fi­ka­vi­mas yra „pir­ma­sis žings­nis, svar­bus žings­nis“ ke­ly­je į na­rys­tę Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Už su­tar­ties ra­ti­fi­ka­vi­mą pa­si­sa­kė 355 Ra­dos de­pu­ta­tai, bal­sa­vu­sių­jų „prieš“ ar su­si­lai­kiu­sių­jų ne­bu­vo. Ukrai­nos pre­zi­den­tas Pe­tro Po­ro­šen­ka par­eiš­kė, kad šio do­ku­men­to ra­ti­fi­ka­vi­mas yra „pir­ma­sis žings­nis, svar­bus žings­nis“ ke­ly­je į na­rys­tę Eu­ro­pos Są­jun­go­je. „Pa­sa­ky­ki­te man, kas da­bar iš­drįs už­trenk­ti Ukrai­nai du­ris į Eu­ro­pą? Kas bus prieš mū­sų bū­si­mą na­rys­tę ES, ku­rios link šian­dien žen­gia­me sa­vo pir­mą­jį, bet la­bai ryž­tin­gą žings­nį?“, - sa­kė pre­zi­den­tas.

Rusija įsižeidė: kelia bylą „Euronews“ dėl V. Putino pavaizdavimo, įteikė notą latviams

Rusija pirmadienį pareiškė, kad pradeda tyrimą dėl televizijos naujienų kanalo „Euronews“ reportažo, kuriame buvo parodyti ukrainiečių kariai, per pratybas šaudantys į prezidento Vladimiro Putino su Adolfo Hitlerio ūsais atvaizdo taikinį. Tuo tarpu Latvijoje Rusijos ambasada Latvijos užsienio reikalų ministerijai pateikė notą, kurioje reikalaujama patraukti atsakomybėn per Latvijos televizijos kanalą LTV rodyto vieno siužeto užsakovus ir gamintojus. Rusijos telekomunikacijų priežiūros valdyba pranešė, kad nagrinės minėtą reportažą, gavusi vieno valdančiosios partijos deputato skundą, kuriame sakoma, kad toks įrašas yra įžeidimas Rusijos lyderiui ir visai rusų tautai, „kuri išgyveno Antrojo pasaulinio karo siaubus“. Pasak priežiūros tarnybos „Roskomnadzor“ atstovo Vadimo Ampelonskio, kol kas anksti pasakyti, ar Rusijos valdžia imsis daugiau veiksmų, kad nubaustų Lione įsikūrusį televizijos kanalą.

ES po savaitės iš Rusijos gali atimti teisę rengti visas tarptautines sporto varžybas

Europos Sąjunga (ES) ketina atimti iš Rusijos teisę rengti visas dideles tarptautines sporto varžybas. Tokių sankcijų ES ketina imtis dėl Rusijos agresijos rytų Ukrainoje, praneša Vokietijos dienraštis „Bild“. „Bild“ gavo konfidencialų ES šalių ambasadorių susitikimo protokolą, kuriame kalbama apie galimybę Rusijai uždrausti rengti Pasaulio futbolo čempionatą 2018 metais, „Formulės-1“ „Grand prix“ etapą Sočyje, Pasaulio ledo ritulio čempionatą 2016 metais bei Pasaulio vandens sporto čempionatą 2015 metais. „Bild“ teigimu, šiuo metu ES planuoja surengti konsultacijas su tarptautinėmis sporto federacijomis. Šios sankcijos gali būti patvirtintos jau rugsėjo 23 dieną.

Marius Kundrotas. Didieji koloradų atradimai 

Jau kuris laikas vyksta informacinis karas dėl Rusijos ir Ukrainos santykių vertinimų. Vienas šios kovos būdų – pateikti akivaizdžius, savaime suprantamus ar bent tikėtinus duomenis lyg didžiausius atradimus, drauge su prielaida, kad kitiems tų žinių trūksta arba jos tiesiog slepiamos. Iš akivaizdžių faktų kuriamos anaiptol ne tokios akivaizdžios išvados, vienus duomenis išpučiant, kitus sumenkinant arba tiesiog nutylint. Aptarkime dažniausius pavyzdžius Rusijos draugų pusėje.

Anna Nemcova. Rusijos kariai atskleidžia tiesą apie slaptą Putino karą

Liudmilos Malininos balsas virpėjo, kai moteris pasakojo apie slaptas laidotuves, kurių liudininke vieną naktį tapo mažame Sudislavskio kaime, esančiame centrinės Rusijos Kostromos regione. Kaip žurnale „Newsweek“ rašo žurnalistė Anna Nemcova, L. Malinina apie 20 valandą pastebėjo prie netoli jos medinio namo esančių kapinių sustojusį sunkvežimį. Sunkvežimio šviesos liko įjungtos, kad apšviestų žemę, kurioje keli vyrai paskubomis kasė kapo duobę. Liudmila pasakojo, kad vyrai skubėjo taip tarsi „būtų kažką slėpę vagys“. Keistą sceną pro savo namų langus ir duris stebėjo ir daugiau kaimynų, kurie stebėjosi, kodėl kas nors norėtų tokią valandą laidoti savo giminaitį. Be to, kaip kažkas pasakė, ši kapinių dalis, kurioje buvo kasama duobė, buvo rezervuota kare žuvusiems kariams.

Ričardas Kalytis. Ukrainos keliai

Ukraina yra didelė, kompaktiška, vienalytė turtinga šalis. Negali būti, kad ji nepasiektų tikros nepriklausomybės nuo buvusios imperijos. Kaip? Imperija jau primetė jai išeitį – karą, ji visais savo veiksmais parodė, jog nenusileis. Pasirinkimas sunkus, tačiau vienintelis. Visi gudravimai ir sutartys,(kurių toji pusė nesilaiko), įteisinančios imperijos palikimus, o faktiškai karines bazes, veda prie varginančios ir lėtos mirties, po kurios nusivylimai palaidos tautos atgimimo dvasią. Kaip rodo istorinė patirtis, rusiška bazė yra nepajudinama ir veda prie tikrosios okupacijos.(Prisiminkime Lietuvą). Pasirinktas kelias yra sunkus ir pačiai imperijai, kurios galia per pasaulio sankcijas nuolatos menkės. Kils neramumai ir ne vienatautyje imperijos likutyje.
Dabar Ukrainai sunku. Tai gal atsiskirti nuo „Novorosijos“ ir gyventi sumažėjusioje, bet vieningoje valstybėje? Ne, toji „Novorosija“ bus tokia pat Rusijos karinė bazė, iš kurios vyks tie patys puldinėjimai ir provokacijos. Pagaliau visa ilga siena su Rusija yra tiek pat pavojinga kaip ir įsteigtos melagingos „respublikos“. Prieš įžūlią agresorę nepadės jokios sienos. Taigi, Ukrainai kitos išeities nėra kaip jai primestas karas. Tas karas jau vyksta ir jis visokiais būdais vyks toliau. Kariauti? Maža to, reikia ir nugalėti. Ar yra šansų? Yra. Tautos pasirinkimas ir susitelkimas. Neatmeskime ir pasaulio pagalbos, ji pagaliau vieną dieną pagaliau ateis. Suomija dešimtis kartų mažesnė už Ukrainą parklupdė milžiną kai tauta buvo susitelkusi. Prisiminkime ir Varšuvą 1922 metais, kai suvienyta tauta įveikė bolševikų revoliucijos įkvėptus didžiulius Rusijos kruvinuosius pulkus.
Dabar įsivaizduokime tokią pat padėtį Kijeve. Ar gali taip būti? Manau, - taip. Jeigu taip įvyktų, tai ir būtų Putino Rusijos pralaimėjimas, o Ukrainos pergalė.

Įžūlus Maskvos melas, manipuliacijos, ketinimai apginti „vieno kraujo“ slavus – kur mums tai girdėta?

1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Vokietijos ir SSRS užsienio reikalų ministrai Joachimas Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas pasirašė tarpusavio nepuolimo paktą. Be oficialaus dokumento, remdamosi slaptuoju protokolu, abi šalys pasidalijo teritorijas Rytų Europoje. Pasirašius protokolą, pasiūlyti tostai „Už fiurerį“. J. Ribentropas vėliau teigė, jog Kremliuje jautėsi kaip „senų bendrapartiečių draugijoje“. Pasaulis apie slaptąjį protokolą sužinojo po šešerių metų. SSRS ilgai slėpė šio dokumento egzistavimą ir pripažino jį tik 1989 m.
Ribentropo–Molotovo paktas buvo ilgo agresorių bendradarbiavimo rezultatas. Jis leido dviem diktatoriams sunaikinti Lenkiją, SSRS susidoroti su Baltijos šalimis, prisijungti dalį Rumunijos, atimti dalį ir Suomijos teritorijos.

Miršta, nors „nekariauja“:
karstuose pargabenti rusų karių kūnai sukelia vis daugiau klausimų


Rusijos ir Vakarų valstybių versijos dėl Ukrainos krizės – tarsi du priešingi poliai. Oficiali Rusijos valdžios pozicija tokia – rusų karių Ukrainos teritorijoje nėra. Remiantis NATO palydovinių nuotraukų užfiksuotais vaizdais, situacija yra ženkliai kitokia. Naujausiais praėjusią savaitę skelbtais duomenimis, Ukrainos teritorijoje yra apie tūkstantis rusų karių. Dar didesnis šios situacijos paradoksalumas pastebimas Rytų Ukrainoje žuvusių rusų karių artimųjų prašymuose ištirti jų sūnų mirties aplinkybes. Rusijos valdžia neleidžia tyrėjams atskleisti detalių, apie tai rašoma „Reuters“ reportaže.

Purvini V. Putino triukai – tiesiai iš KGB vadovėlių

Kad laimėtų Ukrainoje, Vladimiras Putinas atidžiai studijuoja slaptų veiksmų planą, kuris jam, buvusiam sovietinio Valstybės saugumo komiteto (KGB) karininkui, gerai žinomas, politico.com publikuotame straipsnyje rašo Jackas Devine'as. Ir V. Putinas tik pradeda juo naudotis. Net jeigu paliaubos ir tęsis, o po kurio laiko aktyvus konfliktas rytinėje Ukrainoje nurims, V. Putinas visomis išgalėmis stengsis sustiprinti savo įtaką ir ryšį su Kijevo vyriausybe, remdamas prorusiškus kandidatus tiek lėšomis, tiek informacija, taip pat užverbuodamas agentus Ukrainos politinėje, ekonominėje ir karinėje struktūroje.

Rusijos valdžios rinkimai Kryme: „Putinai, grąžink Krymą“

Sekmadienį Rusijoje vyko regioniniai rinkimai, kuriuose buvo renkama vietos valdžia. Rinkimai buvo surengti ir Rusijos okupuotame Kryme. Rinkimai Kryme surengti pirmą kartą po to, kai Rusija šį pusiasalį aneksavo. Ukraina, Lietuva ir kitos šalys pareiškė, kad Rusijos valdžios rinkimai Kryme yra neteisėti.
Laikinai respublikos vadovo pareigas einantis Sergejus Aksionovas sakė, kad regione atidarytos visos rinkimų apylinkės. „Visos apylinkės atidarytos 100-u procentų, saugumas visiškai užtikrintas. Komisijos dirba normaliai“, – BNS citavo S.Aksionovą. Apklausos rodė, kad net 70 proc. balsų Kryme surinks valdančioji Kremliaus partija „Vieninga Rusija“. Tačiau po rinkimų Krymo gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi sugadintų biuletenių vaizdais. Juose – iššūkiai Krymą aneksavusiai Rusijai. Krymo gyventojai gadino biuletenius ir rašė juose: „Putinai, grąžink Krymą į vietą“, „Šlovė Ukrainai“, paišė piešinius ir kitaip reiškė savo protestą prieš okupaciją.

Romualdas Bakutis. Kaip ukrainiečiams aplošti Putiną?

Po penkių mėnesių vis didesnį pagreitį įgavusios kovos, kuri grasino ne tik praryti Ukrainą, bet ir į naują pasaulinio masto konfliktą įsukti visą Žemės rutulį, – ramybės akimirka. Pauzę Šaltajame kare, kuris, kaip paaiškėjo, niekada nebuvo pasibaigęs, bent formaliai turėtų padaryti ukrainiečių ir prorusiškų kovotojų penktadienį sutartos paliaubos. Bandymų susitarti dėl kautynių pabaigos būta ir anksčiau, tačiau šįkart taikytis pasiūlė pats šio konflikto kaltininkas – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Dar daugiau – kapituliuoti nusprendė ir žengti į Europą ukrainiečius ilgai vilioję vakariečiai.

Rusija ir netikroviškumo grėsmė: kaip V. Putinas iš pamatų pakeitė informacinį karą



„Naujoji Rusija užsiima ne tik nereikšminga dezinformacija, klastotėmis, melais, informacijos nutekinimu ir skaitmeninėmis diversijomis, paprastai priskiriamomis informaciniam karui. Ji iš naujo sugalvoja „tikrovę“, sukurdama masines haliucinacijas, kurios vėliau tampa politiniais veiksmais“, – savo straipsnyje žurnale „The Atlantic“ rašo apžvalgininkas Peteris Pomerancevas. Praeitos savaitės NATO viršūnių susitikime Velse jungtinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Breedlove`as padarė drąsų pareiškimą. „Rusija, – sakė jis, – vykdo tiesiog neįtikėtiną informacinio karo blickrygą, kokio istorijoje dar nėra buvę.“ Tačiau toks pasisakymas yra netgi per švelnus. Naujoji Rusija užsiima ne tik nereikšminga dezinformacija, klastotėmis, melais, informacijos nutekinimu ir skaitmeninėmis diversijomis, paprastai priskiriamomis informaciniam karui. Ji iš naujo sugalvoja realybę, sukurdama masines haliucinacijas, kurios vėliau tampa politiniais veiksmais.

Ukrainos Saugumas paviešino separatistų sąžinę slegiantį pokalbį

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) paviešino perimtą „Donecko liaudies respublikos“ prorusiškų separatistų pokalbį, kuriame jie sako, kad nepaisant paliaubų, iš minosvaidžių apšaudė Avdejivkos miestą ir pražudė civilius gyventojus. Perimto pokalbio įraše vienas iš separatistų kitam pasakoja, kaip jie šaudė iš minosvaidžių ir pataikė į miesto gyvenamuosius rajonus, skelbia tsn.ua.

 

Eglė Samoškaitė. V. Landsbergis: jie gali nebent savo mušeikoms pasigirti

Pirmasis faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis teigia, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, per tarpininkus pasirašęs paliaubas su prorusiškais separatistais ir Maskva, balansuoja ant pavojingos ribos, bet elgiasi santūriai ir protingai. Taip politikas teigia remdamasis paviešintu „Trišalės kontaktinės konsultacijų grupės protokolu dėl prezidento Petro Porošenkos taikos plano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvų įgyvendinimo“.

Vytautas Rubavičius. Naujasis Rusijos kelias – agresija ir melas 

Rusija jau kuris laikas vykdo savo imperinės galios stiprinimo ir teritorijų „susigrąžinimo“ politiką. Kol tos politikos apraiškos sproginėjo Europos Sąjungos politikai manė, kad tai tiesiog tam tikri „ekscesai“, nekeičiantys nusistovėjusios pasaulio galių pusiausvyros. Nebuvo kreipiamas dėmesys ir į primygtinius Rusijos raginimus kurti vadinamąją daugiapolę pasaulio tvarką, kurioje ir jai tektų svarbus vaidmuo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jis negalįs įsivaizduoti NATO kariškių istorinėse Rusijos žemėse. Ką reiškia – istorinės Rusijos žemės? Visos buvusios carinės imperijos žemės, taip pat ir rusakalbių gyvenamos teritorijos, kurios istorinėmis tampa vykdant dabartinę politiką.

Kodėl Rusija nori paversti Ukrainą naująja Bosnija?

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žvelgia į Ukrainą, ar jis ten regi Bosniją? Tokiu klausimu savo rašinį apie vieną iš Ukrainos ateities scenarijų pradeda Laisvosios Europos radijo žurnalistas Charlesas Recknagelis. Bosnija, kuri turi iš trijų asmenų susidedantį prezidiumą, gyvena taikoje beveik du dešimtmečius nuo to laiko, kai 1995-aisiais Deitono susitarimai užbaigė trejus metus trukusį karą. Tačiau Bosnija vis dėlto yra laikoma valstybe, kurioje yra nuolatinė krizė, kur nė viena partija nesugeba peržengti etninių barjerų.

V. Putinas asmeniškai vadovaus karo pramonei

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas tre­čia­die­nį pa­si­ra­šė de­kre­tą dėl va­do­va­vi­mo Ru­si­jos gy­ny­bos pra­mo­nę pri­žiū­rin­čiai ko­mi­si­jai pe­rė­mi­mo, Mask­vai sie­kiant su­ma­žin­ti pri­klau­so­my­bę nuo va­ka­rie­tiš­kos tech­ni­kos dėl Ru­si­jai tai­ko­mų sank­ci­jų. V.Pu­ti­nas as­me­niš­kai pe­rė­mė va­do­va­vi­mą ka­ro pra­mo­nės ko­mi­si­jai, ku­ri iki šiol bu­vo kon­tro­liuo­ja­ma vy­riau­sy­bės.

10 V. Putino ekonomikos punktų: jokių reformų ir garantijų, kad jūsų verslas nebus atimtas

Tolesnis Rusijos ekonomikos likimas priklauso nuo šalies valdžios politikos. Valstybės ekonominė politika tapo visiškai priklausoma nuo asmeninio Rusijos prezidento Vladimiro Putino požiūrio ir jo ekonominės doktrinos. Taip mano Rusijos Aukštosios ekonomikos mokyklos makroekonominių tyrimų direktorius Sergejus Aleksašenko, rašo portalas slon.ru. V.Putino ekonominę doktriną S.Aleksašenko išanalizavo žurnale „Pro et Contra“. Jo teigimu, V.Putino ekonominė doktrina nėra kompleksinė, ji labiau primena ne iki galo surinktą dėlionę, nes joje pilna nesuderinamų elementų.

Borisas Nemcovas: 11 priežasčių, kodėl nugalėtoją vaizduojantis V.Putinas yra nevykėlis

Rusijos propagandos mašina beveik lūžta stengdamasi įrodyti, kad Vladimiras Putinas nugali visus – ir Ukrainą, ir Vakarus. Tačiau jeigu patyrinėtume „tautos vado“ pasiekimus atidžiau, paaiškės, kad jis prarado beveik viską, „Echo Moskvy“ rašo buvęs Rusijos vicepremjeras, dabar opozicijoje esantis Borisas Nemcovas.
1. Jis norėjo, kad Ukraina išliktų neutrali valstybė, kuri būtų draugiška Rusijai. Tačiau dabar Ukraina tiesiog miršta, kaip nori prisijungti prie NATO. Šalyje vyksta net bendros karinės pratybos su NATO valstybėmis. Dar daugiau, Kijevas paskelbė laukiantis paramos ginklais iš Vakarų valstybių.

Dingęs Donbaso separatistų vadas skelbia kovą „spalvotam“ perversmui Rusijoje

Prieš kurį laiką neaiškiomis aplinkybėmis atsiradęs Donbase, o paskui iš ten dingęs vienas prorusiškų sukilėlių vadų Igoris Strelkovas paskelbė viešą laišką, kuriame teigia kovosiantis su visais, kurie sieks Rusijoje įvykdyti „spalvotą perversmą“ir žada telkti savo šalininkus.  Kai kurių jo „kovos draugų“ teigimu neva atostogaujantis, o gal ir ką kita veikiantis I. Strelkovas rašo: „Aš manau, kad maidanai ir chaosas gali persikelti per sienas iš pilietiniame kare liepsnojančios Ukrainos į Rusiją“. Prorusiško naujienų portalo Ukraina.ru „legendiniu vadu“ vadinamas I. Strelkovas teigia besirengiantis suvienyti kairiąsias ir dešiniąsias Rusijos jėgas kovai prieš fašizmą. Jis teigia kovosiąs prieš visus „antiįstatymiškus provakarietiškų jėgų bandymus įvykdyti Rusijoje „spalvotą“ perversmą“. „Apie tai (apsišaukusios) buvęs Donecko liaudies respublikos gynybos ministras papasakojomūsų leidiniui“, giriasi portalas. Taip pat pranešama, kad artimiausiu metu I. Strelkovas pažadėjo pasirodyti viešai. Jis esą padaryti keletą pareiškimų bei surengti spaudos konferenciją. Jis taip pat pabrėžė būtinybę labiau sutelkti savo šalininkų jėgas, teigia portalas.

Viktor Denisenko. „Jie pasiklydo“: kaip Rusijos kariuomenė kariauja Ukrainoje

Tarptautinėje politikoje ir ypač diplomatijoje atėjo metas, kai daiktai ir reiškiniai pradedami vadinti savo vardais. Rugpjūčio pabaigoje NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas viešai prabilo apie tai, kad Rusijos kariuomenė dalyvauja karinėse veiksmuose Ukrainoje (Kijevas kalbėjo apie tai jau seniai) ir kad tai yra šiurkštus Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas. Vargu ar tai galima pateikti kaip naujieną, nes realiai Ukrainos teritorinis vientisumas buvo pažeistas dar pavasarį, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį. Tačiau NATO vadovo pareiškimas bet kuriuo atveju yra reikšmingas, nes parodo, kad didžiausias pasaulyje gynybinis aljansas ryžtasi pripažinti karčią tiesą: tai, kas vyksta Rytų Ukrainoje, yra ne separatizmo proveržis, o agresija, kurią prieš Ukrainą vykdo Rusija.

D.Grybauskaitė: Rusija Ukrainai siūlo ultimatumą, o ne taikos pasiūlymą

Rusija Ukrainai siūlo ultimatumą, o ne taikos planą, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvaujanti NATO viršūnių susitikime Velse. „Bent jau dabar girdime vienašališką pasiūlymą ir ultimatumą, bet ne taikos pasiūlymą“, - britų televizijai BBC sakė prezidentė. D.Grybauskaitė taip pat pareiškė, kad prieš Kijevą kovojančius asmenis derėtų vadinti Rusijos kariuomenės remiamais nusikaltėliais. „Kai kalbame apie sukilėlius - iš tiesų tai nėra sukilėliai. Tai atvira Rusijos agresija Ukrainos teritorijoje“, - sakė Lietuvos prezidentė.

Patriarchas Filaretas: tarp mūsų atsirado naujasis Kainas ir jo bausmė bus tokia pati – prakeiksmas ir amžinas pasmerkimas

Brangūs broliai ir seserys, visi geros valios žmonės! Didžiai apgailestaudamas privalau nūnai ir garsiai pasakyti: tarp šio pasaulio valdovų, pagal krikštą priklausančių Stačiatikių Bažnyčiai, atsirado naujas Kainas – ne pagal vardą, o savo darbus. Šie darbai liudija: minėtasis valdovas, kaip ir pirmasis istorijoje brolžudys Kainas, ėmė vykdyti šėtono valią. Iš Šventojo Rašto mes žinome, jog dvi didžiosios nuodėmės – žmogžudystė ir melas – yra tarpusavy susiję: abiejų nuodėmių valdovas ir įkvėpėjas yra velnias. Todėl kiekvieno, kuris pasiduoda šioms nuodėmėms, tėvas, Atpirkėjo žodžiais, yra velnias: „Jūsų tėvas – velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, – jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas“ (Jn 8, 44).

Ukraina gaus ginklų iš penkių NATO sąjungininkių

Ukrainos prezidento Petro Porošenkos aukšto rango padėjėjas sekmadienį sakė, kad Kijevas per NATO viršūnių susitikimą Velse pasiekė susitarimą dėl ginklų ir karinių stebėtojų iš penkių Aljanso valstybių. „Per NATO viršūnių susitikimą buvo pasiekti susitarimai dėl aprūpinimo kariniais patarėjais ir modernių ginklų tiekimo iš Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Norvegijos“, – savo „Facebook“ puslapyje pranešė Jurijus Lycenka. Daugiau detalių jis nepateikė ir kol kas neįmanoma patvirtinti jo pareiškimo. P.Porošenka, kurio ginkluotosios pajėgos Rytų Ukrainoje kovoja su prorusiškais separatistais, dalyvavo tame dvi dienas trukusiame ir penktadienį pasibaigusiame viršūnių susitikime Velse.

A. Michnikas: „Putinas perša Europai naują Brežnevo doktriną“

Lenkijos intelektualas ir dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas teigia, kad Europa privalo pakeisti savo požiūrį į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „V. Putino pasiūlymai yra pavojingi ir nepriimtini. Tai yra nauja Brežnevo riboto suvereniteto doktrinos versija. Kaip Ukraina neturi teisės diktuoti Maskvai Rusijos Federacijos struktūros, lygiai taip pat Rusija neturi jokios teisės kitoms valstybėms aiškinti, kaip turi atrodyti jų administracinė struktūra“, – teigia A. Michnikas. Rusijos bandymys diktuoti Ukrainos administracinį sutvarkymą „Gazeta Wyborcza“ redaktorius vadina dar vienu V. Putino įvykdytu Ukrainos suvereniteto pažeidimu. Pasak A. Michniko Kremlius siekia sukurti dar vieną Padniestrę tam, kad turėtų galimybę destabilizuoti ir kontroliuoti visą Ukrainos valstybę.

Rusijos inteligentija: ant rusų pečių krenta atsakomybė sustabdyti III pasaulinį karą

Rusijos inteligentai išplatino kreipimąsi į visus šalies gyventojus, kuriame ragina susitelkti į visuotinį judėjimą prieš karą, rašo naujienų agentūra „Unian“. 1,8 tūkst. mokslo ir meno atstovų pasirašytame kreipimesi Rusijos valdžios reikalaujama nutraukti agresiją prieš Ukrainą. „Vis daugiau ir daugiau atsiranda tvirtų įrodymų, kad Rusija kariuomenė yra Ukrainos teritorijoje, ir ten dalyvauja kariniuose veiksmuose. Vyksta vis daugiau ir daugiau slaptų Ukrainoje žuvusių rusų karių laidotuvių. Tai yra gėdinga ir įžeidžiama“, – rašo „Inteligentijos kongresas prieš karą, saviizoliaciją ir totalitarizmą“. Jų teigimu, dabartiniams Rusijos piliečiams ant pečių gula atsakomybė už ateitį. „Mes prie valdžios prileidome tokius žmones, kurie išplėtė agresiją, ir dabar turime padaryti viską, kad sustabdytumėme III pasaulinį karą, kuris jau prasideda Ukrainoje“, – rašo rusų mokslininkai, menininkai ir visuomenės veikėjai.

B. Obamos vizito Baltijos šalyse atgarsiai

Pagrindiniai pasauliniai naujienų portalai akcentuoja skirtingus punktus iš JAV prezidento Baracko Obamos pasisakymų Taline. BBC rusiškoje versijoje svarbiausia B. Obamos pozicija Rusijos atžvilgiu. Pabrėžiama, jog JAV vadovas „Rusiją pavadino šalimi agresore“. BBC išskiria B. Obamos citatą, kur jis konstatuoja, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje neužsiima nei humanitarine, nei taikdariška misija – tai „Rusijos kariniai daliniai su rusiškais ginklais ir rusiškais tankais“.

Francoise Thom. Rusų pinigai neleidžia europiečiams veikti

Mū­sų tiks­las nė­ra tik pa­vie­šin­ti Ukrai­nos žmo­nių tra­ge­di­ją, kai jie vie­ni ko­vo­ja siek­da­mi iš­trūk­ti iš stip­res­nio, įnir­šu­sio kai­my­no ap­lin­kos. Šis liūd­nas vaiz­das ke­lia kar­čių ap­mąs­ty­mų. Par­aly­žiuo­tos Eu­ro­pa ir JAV prieš Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną yra tar­si triu­šis prieš smaug­lį. Ko ga­li­me pa­si­mo­ky­ti iš Ukrai­nos kri­zės ir il­gai tru­ku­sio pa­gar­baus Va­ka­rų el­ge­sio su au­to­kra­ti­ne Ru­si­ja? Pir­miau­sia, mes pra­ra­do­me do­ro­vin­gu­mą. Iš Krem­liaus sklin­dan­tis pa­pir­ki­nė­ji­mas jau duo­da vai­sių: ru­sų pi­ni­gai ne­lei­džia eu­ro­pie­čiams veik­ti, ne­lei­džia net aiš­kiai su­vok­ti Ru­si­jos po­li­ti­kos es­mės.

Prancūzijos pareiškimas: negalėsime Rusijai pateikti „Mistral“ tipo laivo

Prancūzijos vyriausybė negali tęsti planuoto dviejų „Mistral“ tipo sraigtasparnius galinčių nešti laivų pateikimo Rusijai, sakoma trečiadienį Prancūzijos prezidentūros paskelbtame pareiškime, kuriame minimi Maskvos pastarojo meto veiksmai Ukrainos rytuose. „Respublikos prezidentas nusprendė, kad, nepaisant paliaubų vilties, kurią dar reikia patvirtinti ir įgyvendinti, sąlygos, kuriomis Prancūzija galėtų leisti pateikti pirmąjį sraigtasparnešį, nėra tinkamos“.

Ukraina nori specialaus statuso santykiuose su NATO

Ki­je­vas sie­kia spe­cia­laus sta­tu­so san­ty­kiuo­se su NA­TO, tre­čia­die­nį par­eiš­kė Ukrai­nos mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Ar­se­ni­jus Ja­ce­niu­kas. „No­rė­čiau pa­mi­nė­ti, ypač prieš NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą, kad mū­sų tiks­las yra gau­ti spe­cia­lų sta­tu­są Ukrai­nos ir NA­TO san­ty­kiuo­se“, – sa­kė prem­je­ras pra­dė­da­mas vy­riau­sy­bės po­sė­dį Ki­je­ve.

NATO Ukrainai atsuko nugarą – šaliai nebus pasiūlytas aljanso partnerės statusas

NATO viršūnių susitikime Velse nuo karinės Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai nebus suteiktas aljanso partnerės „Numeris vienas“ statusas. Glaudus bendradarbiavimas su NATO bus pasiūlytas Švedijai, Suomijai, Australijai, Gruzijai ir Jordanijai, rašo dienraštis „Svenska Dagbladets“. „Tai reiškia, kad aljansas atveria duris platesniam bendradarbiavimui su šiomis šalimis tokiose srityse, kaip žvalgyba, dalyvavimas planuotose mokymuose ir greitojo reagavimo pajėgų apmokymas. Bet tai taps išbandymu kiekvienai atskirai šaliai“, – teigė šaltinis NATO. Antradienio vakarą Švedijos gynybos ministrė Karina Enstrom patvirtino, kad Stokholmas plėtos ir stiprins savo bendradarbiavimą su NATO. Anksčiau NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas per spaudos konferenciją pareiškė, kad aljansas kurs greitojo reagavimo pajėgas.  

NATO šalių lyderiai: saugumo politika dramatiškai pakito – griežtinsime sankcijas



Didžiausių NATO šalių lyderiai ketvirtadienį viršūnių susitikime Velse nusprendė, kad Rusijai turėtų būti taikomos griežtesnės sankcijos dėl jos veiksmų Rytų Ukrainoje, skelbia „Reuters“. JAV prezidentas Barackas Obama, Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Cameronas, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi kartu su Ukrainos vadovu Petro Porošenka šį sprendimą priėmė susitikime per NATO viršūnių konferenciją Velse.

Vladimiras Voinovičius. Putiną sustabdyti gali tik baimė

Vladimiras Voinovičius – vienas iš iškilų rašytojų – disidentų sovietmečiu. Jo knygos buvo spausdinamos tik užsienyje, o Sovietų Sąjungoje plito savilaida. 1980 metais jis buvo ištremtas iš SSSR, iš jo atimta sovietinė pilietybė. Tiesa, priverstinė emigracija buvo neilga ir jis grįžo atgal dar iki SSSR subyrėjimo.
Rašytojo jaunystė prabėgo Ukrainoje: Zaporožėje ir Kerčėje. Jis dažnai lankosi Ukrainoje ir dabar atvyko į Kijevą, kur 81-erių metų sulaukusiam rašytojui teko dalyvauti jo žymiausios satyrinės knygos „Kareivio Ivano Čonkino gyvenimas ir neįprasti nuotykiai“ vertimo į ukrainiečių kalbą pristatyme. Rašytojas sutiko duoti interviu žurnalui „Forbes“, kurio tekstą perteikiame lietuviškai.

Persilaužimas: Ukraina sutarė su NATO šalimis dėl ginkluotės tiekimo



NATO viršūnių susitikime sudalyvavęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė apie susitarimą, pagal kurį jo šaliai bus teikiama „itin tiksli ginkluotė”, skelbia „Ukrainska pravda”. P. Porošenka spaudos konferencijoje pasirodė kartu su kadenciją baigiančiu NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu. „Pasiektas susitarimas dvišaliu lygmeniu su NATO valstybėmis narėmis dėl karinio-techninio bendradarbiavimo, įskaitant neletalinės ir letalinės ginkluotės, taip pat itin tikslių ginklų, tiekimo”, - sakė Ukrainos prezidentas.

B. Obamos vizito Baltijos šalyse atgarsiai

Pagrindiniai pasauliniai naujienų portalai akcentuoja skirtingus punktus iš JAV prezidento Baracko Obamos pasisakymų Taline. BBC rusiškoje versijoje svarbiausia B. Obamos pozicija Rusijos atžvilgiu. Pabrėžiama, jog JAV vadovas „Rusiją pavadino šalimi agresore“. BBC išskiria B. Obamos citatą, kur jis konstatuoja, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje neužsiima nei humanitarine, nei taikdariška misija – tai „Rusijos kariniai daliniai su rusiškais ginklais ir rusiškais tankais“.

Francoise Thom. Rusų pinigai neleidžia europiečiams veikti

Mū­sų tiks­las nė­ra tik pa­vie­šin­ti Ukrai­nos žmo­nių tra­ge­di­ją, kai jie vie­ni ko­vo­ja siek­da­mi iš­trūk­ti iš stip­res­nio, įnir­šu­sio kai­my­no ap­lin­kos. Šis liūd­nas vaiz­das ke­lia kar­čių ap­mąs­ty­mų. Par­aly­žiuo­tos Eu­ro­pa ir JAV prieš Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną yra tar­si triu­šis prieš smaug­lį. Ko ga­li­me pa­si­mo­ky­ti iš Ukrai­nos kri­zės ir il­gai tru­ku­sio pa­gar­baus Va­ka­rų el­ge­sio su au­to­kra­ti­ne Ru­si­ja? Pir­miau­sia, mes pra­ra­do­me do­ro­vin­gu­mą. Iš Krem­liaus sklin­dan­tis pa­pir­ki­nė­ji­mas jau duo­da vai­sių: ru­sų pi­ni­gai ne­lei­džia eu­ro­pie­čiams veik­ti, ne­lei­džia net aiš­kiai su­vok­ti Ru­si­jos po­li­ti­kos es­mės.

Prancūzijos pareiškimas: negalėsime Rusijai pateikti „Mistral“ tipo laivo

Prancūzijos vyriausybė negali tęsti planuoto dviejų „Mistral“ tipo sraigtasparnius galinčių nešti laivų pateikimo Rusijai, sakoma trečiadienį Prancūzijos prezidentūros paskelbtame pareiškime, kuriame minimi Maskvos pastarojo meto veiksmai Ukrainos rytuose. „Respublikos prezidentas nusprendė, kad, nepaisant paliaubų vilties, kurią dar reikia patvirtinti ir įgyvendinti, sąlygos, kuriomis Prancūzija galėtų leisti pateikti pirmąjį sraigtasparnešį, nėra tinkamos“.

Ukraina nori specialaus statuso santykiuose su NATO

Ki­je­vas sie­kia spe­cia­laus sta­tu­so san­ty­kiuo­se su NA­TO, tre­čia­die­nį par­eiš­kė Ukrai­nos mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Ar­se­ni­jus Ja­ce­niu­kas. „No­rė­čiau pa­mi­nė­ti, ypač prieš NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą, kad mū­sų tiks­las yra gau­ti spe­cia­lų sta­tu­są Ukrai­nos ir NA­TO san­ty­kiuo­se“, – sa­kė prem­je­ras pra­dė­da­mas vy­riau­sy­bės po­sė­dį Ki­je­ve.

NATO Ukrainai atsuko nugarą – šaliai nebus pasiūlytas aljanso partnerės statusas

NATO viršūnių susitikime Velse nuo karinės Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai nebus suteiktas aljanso partnerės „Numeris vienas“ statusas. Glaudus bendradarbiavimas su NATO bus pasiūlytas Švedijai, Suomijai, Australijai, Gruzijai ir Jordanijai, rašo dienraštis „Svenska Dagbladets“. „Tai reiškia, kad aljansas atveria duris platesniam bendradarbiavimui su šiomis šalimis tokiose srityse, kaip žvalgyba, dalyvavimas planuotose mokymuose ir greitojo reagavimo pajėgų apmokymas. Bet tai taps išbandymu kiekvienai atskirai šaliai“, – teigė šaltinis NATO. Antradienio vakarą Švedijos gynybos ministrė Karina Enstrom patvirtino, kad Stokholmas plėtos ir stiprins savo bendradarbiavimą su NATO. Anksčiau NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas per spaudos konferenciją pareiškė, kad aljansas kurs greitojo reagavimo pajėgas.  

Rimantas Varnauskas. Agresija, kuri nesibaigs

Prognozės, kasdien keičiantis frontų Ukrainoje situacijai, tapo labai dėkingu užsiėmimu. Kaip ir spėlionės, Kremliaus šeimininkai yra visiški bepročiai ar įžūlūs cinikai. „Išvaduoti“ jie ketina tik „novorosiją“, rusakalbius buvusios Sovietų Sąjungos okupuotose teritorijose, o gal sukelti pasaulinę (europinę) proletariato revoliuciją? „Gyvenimas trapus, neleisk dienų perniek, gerk vyną ir mylėk, kam ginčai tie – beprotis Putinas ar ne, mes jį paliksim, tad ar ne vis tiek“, – nevalingai rimuojasi didžio persų poeto Omaro Chajamo rubajato perdirbinys.

K. Girnius:
apie ką nepagalvojo V. Putinas

„Yra 28 šalys, kurios turi daug skirtingų interesų, todėl ir sunku rasti vieną nuomonę Ukrainos atžvilgiu. Juo labiau, kad kiekviena šalis turi veto teisę. Aš manau, kad yra klaidinama pabrėžiant, jog didesnės Vakarų valstybės trukdo vieningai politikai, nes nenori taikyti sankcijų“, - „Laisvajai bangai“ kalbėjo politikos apžvalgininku Kęstutis Girnius.
Tektų apgyvendinti JAV karių šeimas. „Štai Slovakija pasisakė, kad vetuos bet kokį nutarimą, jei jis bus kenksmingas jos ūkiui. Vengrija ir Bulgarija tai taip pat sankcijų politiką vertina skeptiškai. Todėl čia nėra geografinio susiskirstymo dėl nuostatų Ukrainos atžvilgiu“, – teigę politikos apžvalgininkas.

Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pareiškimas dėl padėties Ukrainoje

Baltijos Asamblėjos Prezidiumas atidžiai seka įvykius Ukrainoje ir reiškia gilų susirūpinimą dėl karinio konflikto eskalavimo, virtusio rimta grėsme taikiai ir demokratiškai regiono plėtrai. Baltijos Asamblėjos Prezidiumas vėl patvirtina savo įsitikinimą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo ir suverenumo su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis ir pabrėžia, kad karinė agresija prieš kitą suverenią valstybę yra nepriimtina, kadangi tai pažeidžia visuotinai privalomos tarptautinės teisės normas. Baltijos Asamblėjos Prezidiumas apgailestauja, kad visos pastangos taikiai sureguliuoti konfliktą, įskaitant ir neseniai Minske vykusias derybas, buvo nesėkmingos. Baltijos Asamblėjos Prezidiumas ragina Rusiją nedelsiant nutraukti karo veiksmus, taip pat besąlygiškai atitraukti savo karinį personalą ir ginkluotę iš Ukrainos teritorijos. Baltijos Asamblėjos Prezidiumas ragina tarptautinę bendruomenę pakviesti dalyvaujančias šalis prie derybų stalo, siekiant išspręsti konfliktą konstruktyvaus dialogo keliu, grindžiamo kaimyniniais santykiais, atvirumo dvasia ir tarptautinės teisės normų laikymusi. Būtina imtis tvirtų ir koordinuotų priemonių, siekiant sustabdyti Rusijos Federacijos karinę agresiją ir užkirsti kelią jos pasikartojimui ateityje.

Rimvydas Valatka:
Šėtoniška Putlerio saga su pasiklydusiais desantininkais – paklydusiai Europai

Iškart po Krymo anšliuso, o tai buvo vos prieš pusmetį, klausimas, kur nesustos XXI a. Hitleris vardu Putinas, daug kam ne tik Berlyne ar Romoje, bet ir Vilniuje prilygo paranojai. Putino lyginimas su Hitleriu vyniojimo į vatą kultūristams tada dar išrodė baisiau už garsų bezdėjimą ar riaugėjimą prie balta staltiese užtiesto Briuselio stalo su austrėmis. Kažkuria prasme mieli Europos putinofilai buvo teisūs. Nors Hitleris buvo tikras šėtono benkartas, palyginti su Putinu, jau dabar jis daug kur atrodo kaip isteriškas mažvaikis. Negali būti? Ar galite įsivaizduoti, kaip fiureris išsižada į vokiečių gyvybinę erdvę pasiųstų kautis ir ten žuvusių kelių dešimčių ar šimtų Guderiano tankistų ar SS karininkų? Kaip jie po to slapta pakasami poligono patvory, ir, lyg to būtų maža, į našlių namus dar ateina gestapininkai, kurie įsako gedinčioms karininkienėms padaryti guvų pranešimą spaudai, kad jų ką tik palaidotas vyras gyvas ir sveikas stovi šalia jos.      

Romas Sadauskas-Kvietkevičius.
Reikia naujo Lendlizo Ukrainos kovai su putiniškuoju fašizmu remti

Rugsėjo 1-osios nepastebėti tiesiog neįmanoma, net jeigu mokyklą baigėte prieš kelis dešimtmečius, o moksleiviško amžiaus vaikų dar arba jau nebeturite. Miestai ir miesteliai prisipildo pagal tėvų galimybes ir skonį išpuoštų, kardelių kotus iš susijaudinimo rankose spaudančių pirmokų. Regione nuo Baltijos iki Juodosios jūros šiandien pirmą kartą atvedusiems vaikus į mokyklą tėvams ramybės neduoda ne tik abejonės, ar pavyks jų atžaloms pritapti naujoje aplinkoje, bet ir nerimas, kaip susipriešinimas tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio, virtęs atviru karu Rytų Ukrainoje, pakeis visą mums įprastą ir pažįstamą pasaulį.

Putiną stabdykime katastrofos prieangyje

Vakarų pasaulį Rusija iki šiol galėjo mulkinti sapalionėmis apie Ukrainoje vykstantį neva pilietinį karą, kuriame kaunasi rytinėje šalies dalyje esantys sukilėliai ir Ukrainos kariuomenė, o Rytų Europai, gerai atsimenančiai savo istoriją ir puikiai pažįstančiai Rusijos karinės mašinos braižą bei propagandos metodus, seniai buvo aišku – Rusija nusitaikė į dalį (pradžiai) Ukrainos teritorijos ir tiems savo kėslams pastiprinti siunčia į Rytų Ukrainą įvairaus kalibro ginkluotę ir teroristus. Vakarai į keletą mėnesių trunkančias kruvinas kautynes, kuriose žūsta ne tik Ukrainos kariai bei savanoriai, bet ir gyventojai, žvelgė tik pusiau atmerktomis akimis. Metas atsipeikėti ir ištraukti galvą iš smėlio – Europos centre vyksta karas.

Ukrainos gynybos ministras: ant mūsų slenksčio – didelio karo grėsmė

Ukrainos gynybos ministras pirmadienį perspėjo, kad kyla tūkstančius gyvybių galintis nusinešti „didelis karas“ su Rusija. „Mūsų slenkstį pasiekė didelis karas, kokio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Deja, netektys tokiame kare bus skaičiuojamos ne šimtais, bet tūkstančiais ir dešimtimis tūkstančių“, – Valerijus Heletėjus pirmadienį parašė savo paskyroje tinkle „Facebook“. Ukrainos gynybos ministerijos vadovas paragino sukurti stiprią gynybos sistemą rytinėje šalies dalyje. Pasak V .Heletėjaus, Ukrainos rytinėje dalyje vykdoma operacija prieš „teroristus“ baigta. „Mes turime skubiai įrengti gynybą nuo Rusijos, kuri ne tik bando įsitvirtinti teritorijose, kurias anksčiau buvo užėmę teroristai, bet ir veržtis į kitas Ukrainos teritorijas“, – rašė jis.

 

Ukrainą gali išgelbėti tai, kam ES nėra pasiryžusi

Ukraina kovoja ne tik dėl savo, tačiau ir dėl kitų Rytų Europos šalių saugumo. Be Vakarų pagalbos ginkluote Ukraina sustabdyti Rusijos invazijos nepajėgs, tačiau tikėtis, kad Europos Sąjunga (ES) teiks ginkluotę Ukrainai, – nerealu. Taip LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala. „Sąjungos šalių pozicijos išsiskiria, galingiausios Europos valstybės, kaip Vokietija, priešiškai žiūri į pasiūlymą [tiekti ginkluotę]. Greičiausiai bus pereinama prie griežtesnių sankcijų, bet tos sankcijos yra ilgalaikės perspektyvos klausimas. O šiandieninė situacija fronte Ukrainoje vystosi labai greitai“, – kalba L. Kojala.



Vladimiras Putinas:
„Jeigu norėsiu, Kijevą užimsiu per dvi savaites“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino kadenciją baigiančiam Europos Komisijos prezidentui Jose Manueliui Barroso, kad jeigu jis norės, Kijevą užims per dvi savaites. Tokia frazę V.Putinas metė kalbėdamasis telefonu su EK prezidentu praėjusią savaitę, skelbia Italijos laikraštis „La Reppublica“. Šį pokalbio fragmentą J.M.Barroso atskleidė savaitgalį vykusiame ES viršūnių susitikime. „La Reppublica“ taip pat rašo, kad dauguma Europos lyderių vienbalsiai kartoja, kad V.Putinas jau yra nebeprognozuojamas, neracionalus, o jo sprendimus lemia nacionalizmas ir godumas. Anot Italijos laikraščio, ES viršūnių susitikime praėjusį savaitgalį netgi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, paprastai pragmatiškai žvelgianti į Berlyno ir Maskvos santykius, buvo akivaizdžiai įtūžusi ant V.Putino, kadangi jis nesilaiko pažadų.

Dalia Grybauskaitė: „Rusija praktiškai kariauja su Europa“

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį griežtai perspėjo Rusiją, kad ši kariauja su Europa, ir paragino imtis griežtesnių sankcijų Maskvai. „Rusija kariauja su Ukraina, tai yra su šalimi, kuri nori būti Europos dalimi. Rusija praktiškai kariauja su Europa“, – pareiškė ji, atvykusi į ES viršūnių susitikimą. D.Grybauskaitė sakė esanti įsitikinusi, kad Europos Sąjunga turi padėti Ukrainai apsiginti, taip pat ir tam reikalingos karinės technikos tiekimu. Jos nuomone, Europos Sąjunga dar turi skelbti visišką embargą ginkluotės ir gynybos technologijų tiekimui Rusijai. Rusija kariauja su Ukraina, tai yra su šalimi, kuri nori būti Europos dalimi. Rusija praktiškai kariauja su Europa, – pareiškė ji. „Visišką embargą – ne būsimiems kariniams ir gynybos kontraktams, o visišką embargą (ir veikiantiems kontraktams)“, – pabrėžė Lietuvos prezidentė.

Priešais Rusijos ambasadą protestavę žmonės: šios šalies cinizmas turi liautis

Sekmadienį parkelyje priešais Rusijos Federacijos ambasadą Vilniuje buriavosi žmonės - čia buvo surengta demonstracija dėl pasirodžiusios informacijos apie Rusijos invaziją į Ukrainą. Demonstracijos organizatoriai kaltino Rusiją ciniškumu, kai šalis viešai deklaruoja norą sustabdyti konfliktą Ukrainoje, tačiau slapta į kaimyninę šalį siunčia karinę technika ir karius. „Toks cinizmas ir visiškas tarptautinės teisės ignoravimas turi liautis“, - teigė mitingo organizatoriai.

A. Kubilius: „Lietuva turi raginti Vakarų bendruomenę padėti Ukrainai“
Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus interviu „Žinių radijui“

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius penktadienio interviu „Žinių radijo“ laidai „Opozicija“ pažymėjo, kad naivu tikėtis, jog Rusijos vadžia grįš prie sveiko proto ir tarptautinių standartų savo elgesiu. Jo nuomone, Rusijos svarbiausias tikslas yra ne tiek teritorijos, kiek Ukrainos valstybės visiškas sužlugdymas.
„Lietuva turėtų būti priešakyje tų valstybių, kurios ragintų visą Vakarų bendruomenę padėti Ukrainai kariniu požiūriu. Aš nesu specialistas, ko Ukrainai reikėtų, kokių ginkluočių, kokių ekspertų, kokių patarėjų, bet paliekant Ukrainą vieną kovoti su Rusija yra neatsakinga ir neišmintinga. Ukraina kovoja ne tik už save, bet ir už mus, už visą Europą, už stabilumą ir saugumą Europoje“, – sakė A. Kubilius.
Be to, jis teigė, kad Lietuvai reikia būti pasiruošus galimam Rusijos embargui energetikos srityje.
„Mano supratimu, esminiai iššūkiai artimiausiu metu gali būti energetikoje. Rusijos agresyvus veiksmas ar veikimas sulauks kito ES sankcijų etapo, vadinamųjų ketvirtojo lygmens sankcijų, kuris palies ir energetiką. Kitaip sakant, Vakarai imtųsi priemonių atsisakant energetinių resursų pirkimo iš Rusijos, arba pati Rusija, kaip paskelbė embargą pirkti maisto produktus iš Europos, taip ji gali sugalvoti paskelbti embargą energetikos tiekimui“, – situaciją komentavo Opozicijos lyderis.
A. Kubilius taip pat pažymėjo, kad Lietuva turėtų būti priešakyje ragindama Vakarus galvoti ne tik apie karinę pagalbą Ukrainai, bet ir apie rimtą ekonominę pagalbą.

Rusų samdiniai nenori kariauti Ukrainoje už 35 tūks. rublių

Rusų desantininkas skundžiasi tėvams, kad nenori kariauti Ukrainoje. Mėginama ieškoti pažinčių per tėvą, kad nereikėtų vykti „ į apmokymus“ prie Rostovo. Motina siūlo skųstis skrandžio skausmais, kad ligoninė išgelbėtų. 10 tūkstančių rusų kareivių pasienyje su Ukraina, nakty, kad „nesimatytų“, apšaudoma Ukraina iš raketų „Grad“.

 

Australijos premjeras Tony Abbott: „Tokiems reiškiniams, kaip didelių tautų gasdinimai mažoms tautoms, o taip pat tvirtinimai, kad stipresnis visada teisus, neturi likti vietos mūsų pasauly“.

Melas ir provokacijos šėtono rankose

Aktyviai padedant Maskvai Donecke teroristai planuoja sukurti „tardymo izoliatorių“, kuriame galėtų „išmušinėti“ Ukrainos kariškių parodymus, o po to išvežti juos į Rusijos teritoriją. Ten juos planuoja „areštuoti“, neva, už neteisėtą sienos kirtimą. Taip ruošiamasi parodomiesiems teismams. Apie tai kalbama specialiųjų tarnybų sugautame pokalbyje tarp koordinacinio pagalbos centro vadinamajai „Novorosijai“ vadeivos Maskvoje Aleksejaus Markovo ir apsišaukėlio teroristinės organizacijos DNR premjerministro Aleksandro Zacharčenkos.

 

Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkų pareiškimas dėl padėties Ukrainoje

Griežtai smerkiame Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimą į Ukrainos teritoriją. Tikslingi Rusijos Federacijos veiksmai, pažeidžiantys dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, ir jos tiesioginė parama teroristų kariniams daliniams kelia grėsmę ne tik Ukrainos ir jos kaimyninių šalių, bet ir Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių narių saugumui ir stabilumui Europoje.
Kreipiamės į ES ir NATO politinius lyderius, ES ir NATO valstybių narių parlamentus ir visą tarptautinę bendruomenę ir raginame imtis skubių veiksmų, siekiant sustabdyti Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą ir užtikrinti Ukrainos teritorinį vientisumą ir visų ES ir NATO valstybių narių saugumą. Raginame 2014 m. rugpjūčio 30 d. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime ir 2014 m. rugsėjo 4–5 d. vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime pareikalauti nedelsiant išvesti Rusijos Federacijos ginkluotąsias pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų, įskaitant karinio bendradarbiavimo su Ukraina stiprinimą ir platesnių ekonominių ir politinių sankcijų Rusijos Federacijai taikymą.
Pabrėžiame kiekvienos suverenios valstybės teisę ir laisvę spręsti dėl savo ateities, pasirinkti užsienio politikos kryptį ir priimti sprendimus dėl stojimo į tarptautines organizacijas ir aljansus be jokio išorės spaudimo. Reiškiame solidarumą su Ukraina ir jos žmonėmis ir paramą jiems.

Marko MIHKELSON Estijos Respublikos Rygikogo, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas
Ojars Eriks KALNINS Latvijos Respublikos Saeimos, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas
Benediktas JUODKA Lietuvos Respublikos Seimo, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas

ES pateikė Rusijai ultimatumą dėl naujų sankcijų

Nepaisant griežtos retorikos dėl didėjančio Rusijos karinio vaidmens Ukrainoje, Europos Sąjungos (ES) lyderiai sekmadienį iškart nepaskelbė naujų sankcijų Maskvai.   Vietoje to 28 narių bloko valstybių ir vyriausybių vadovai pavedė savo vykdomajai institucijai „skubiai imtis parengiamųjų darbų“ dėl griežtesnių ekonominių sankcijų, sakė viršūnių susitikimui pirmininkaujantis Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus).
 

Petras Vaitiekūnas. Reikia bendromis jėgomis stabdyti Rusijos agresiją

Padėtis įtempta, vyksta karas, o karo metu reikia daryti reformas. Būtina pakeisti Ukrainą. Yra daug žmonių, labai daug politinių jėgų, kurios tikrai nesusitaikys su tokia Ukraina, kokia ji buvo 23 metus, ir jie kurs naują Ukrainą. Manau, kad prezidento Piotro Porošenkos siekis dabar yra pakeisti politinę klasę, suburti reformų šalininkus, sukurti naują politinę jėgą, kuri tas reformas galėtų įvykdyti. Absoliuti dauguma šių jėgų yra už demokratinę ir europietišką Ukrainą. Reikia suvienyti tas jėgas ir vykdyti reformas. Svarbu pradėti nuo to, jog žmonės patikėtų, kad į valdžią atėjo ta politinė jėga, kuri kviečia žmones ir vykdo reformas. Dauguma ukrainiečių šiandien jau pasitiki naujai išrinkta valdžia ir vienijasi aplink ją.

 

 

Âëàäèìèð Ïîçíåð - Ñîáûòèÿ íà Óêðàèíå ãëàçàìè ðîññèè̆ñêèõ ÑÌÈ
Ïîçíåð î ëèöåìåðèè ìèíèñòðà Ëàâðîâà

Óêðàèíñêèé êðèçèñ è ðîëü Ïóòèíà ãëàçàìè Õîäîðêîâñêîãî — ýêñêëþçèâ DW
Àíäðåé Ìàêàðåâè÷ íà Ýõî Ìîñêâû. Ðîññèÿ. Óêðàèíà. Ðåàëüíîñòü

Putinas ragina aptarti Rytų Ukrainos „valstybingumo“ klausimą

Per derybas dėl konflikto rytinėje Ukrainoje sureguliavimo turi būti aptartas ir šio regiono „valstybingumo“ klausimas, sekmadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sugriežtindamas Maskvos reikalavimus dėl krizės išsprendimo. „Reikia nedelsiant pradėti turiningas derybas, ir ne techniniais klausimais, bet visuomenės politinės organizacijos ir valstybingumo pietryčių Ukrainoje klausimais, kad būtų galima besąlygiškai užtikrinti teisėtus žmonių, kurie ten gyvena, interesus“, - citavo V.Putino interviu Rusijos naujienų agentūros ir televizijos.

Šlykštūs melai: penki blogiausi Rusijos pasiteisinimai dėl karių Ukrainoje

Rusija vis randa pasiteisinimų dėl savo karių Ukrainoje – net esant nenuginčijamiems įrodymams, t.y. NATO palydovinėms nuotraukos. Kaip skelbia portalas Independent.co.uk, penktadienį JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Samantha Power apkaltino Rusiją „vienakrypčiu melu“, teigdama, kad ji „manipuliavo“, kad ji yra neskaidri ir atvirai melavo. Portalas pateikia blogiausių Rusijos pasiteisinimų, kai tenka aiškintis dėl to, ką jos kariai veikia Rusijoje, sąrašą.


 


© 2011. Visos teisės saugomos. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga.
 
Pamėnkalnio g. 13, LT-0114, Vilnius