M.Gorbačiovo archyvai

Norėdami skaityti dokumentą, spauskite mėlyną nuorodą. Skliausteliuose esantis skaičius rodo to dokumento komentarų skaičių. Jį aktyvavę, galėsite skaityti tik komentarus

1. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai nuplėšė vietos ir užsienio politikų kaukes (184)

Nuo pernai lapkričio 22 dienos iki pat šių metų sausio lrytas.lt kiekvieną dieną savo skaitytojams suteikė galimybę susipažinti su vis nauja istorinių dokumentų atkarpa, nukeliančia į daugiau kaip dvidešimties metų senumo įvykius. Buvusio paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo slaptųjų archyvų dokumentai, kuriuos Lietuvos ambasadai Londone įteikė šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenantis rusų istorikas, rašytojas, disidentas Pavelas Stroilovas, leido iš naujo pažvelgti į Lietuvos nueitą, regis, kiekvienam lietuviui iki skausmo žinomą mūsų šalies išsilaisvinimo iš sovietų gniaužtų kelią.


 2. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (62): 1991 m. liepos 8 d. - Ispanijos premjeras Sausio įvykius Vilniuje vadino menkniekiais (50)

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki nesėkmingo rugpjūčio pučo, galutinai sugriovusio Sovietų Sąjungą, tuomet vis dar laikantis SSRS vairą Michailas Gorbačiovas 1991 m. liepos 8 d. kalbėjosi su Ispanijos vyriausybės vadovu Felipe Gonzalezu Marquezu (tuo pačiu, kuriam užpernai Arūnas Valinskas pasiūlė apsilankyti ir, jei patiks, pasilikti KGB muziejuje Vilniuje).


  3. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (61): 1991 m. birželio 6 d. - M.Gorbačiovo susitikimas su Švedijos ministru pirmininku I.Carlssonu (11)

„Jeigu Jūs ir toliau laikysitės tokios vienpusiškos pozicijos, mes būsime priversti kritikuoti ir Jus“, - grasino Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas Švedijos ministrui pirmininkui Ingvarui Carlssonui, su kuriuo susitiko 1991 m. birželio 6 d. M.Gorbačiovas ir toliau gieda savo giesmelę: išėjimo iš Sovietų Sąjungos procesas turi būti vykdomas konstituciniu keliu, Baltijos šalys bijo referendumo, jų politikai elgiasi neatsakingai, pažeidžiami Baltijos šalyse gyvenančių rusakalbių interesai, Vakarai elgiasi tendencingai, skirstydami žmones į „pirmarūšius“ (Baltijos šalių gyventojus) ir „antrarūšius“.


  4. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (60): 1991 m. birželio 5 d. M.Gorbačiovas Norvegijos premjerei prisipažino praleidęs progą išvaikyti Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą (31)

1991 m. birželio 5 d. Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas susitiko su Norvegijos ministre pirmininke Gro Harlem Brundtland. „Mes su Jumis – politikai pagyvenę ir sukaupę patirties, - pataikavo M.Gorbačiovas. - Todėl, manau, galime vertinti situaciją, atsiradusią dėl to, kaip buvo „paskelbta“ Lietuvos nepriklausomybė. Paskiriama antrojo SSRS liaudies deputatų suvažiavimo diena – jis turėjo prasidėti savaitę anksčiau už Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos sesiją. Rinkimai ten dar nesibaigę, bet vis vien – likus dviems dienoms iki Suvažiavimo atidarymo, naktį, paprastu mechaniniu rankų pakėlimu priimamas sprendimas dėl nepriklausomybės.


  5. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (59): 1991 m. kovo 15 d. JAV valstybės sekretorius paaiškino, kodėl delsia pripažinti Baltijos šalis (28)

JAV valstybės sekretorius Jamesas Bakeris, 1991 m. kovo 15 d. kalbėdamas su Sovietų Sąjungos prezidentu Michailu Gorbačiovu, negailėjo jam patarimų, kaip susitarti su Baltijos šalimis ir neprarasti įtakos jose. Meilikaudamas M.Gorbačiovui, J.Bakeris sakė palaikantis jo politiką ir norintis, kad jam pasisektų.


  6. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (58): 1991 m. kovo 5 d. M.Gorbačiovas pokalbyje su D.Britanijos premjeru piktinosi Vakarų reakcija į Sausio įvykius (4)

1991 m. kovo 5 d. Michailas Gorbačiovas susitiko su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Johnu Majoru. „Sausio įvykiai Pabaltijyje sukėlė didelį nusivylimą visoje Vakarų Europoje“, - sakė J.Majoras. M.Gorbačiovas tuomet pradėjo priekaištauti dėl taikomų dvigubų standartų.


  7. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (57): 1991 m. vasario 16 d. ES šalių ministrai ragino M.Gorbačiovą Baltijos šalis vadinti valstybėmis, o ne respublikomis (5)

1991 m. vasario 16 d. Michailas Gorbačiovas kalbėjosi su ES šalių užsienio reikalų ministrais – Jacquesu Poosu iš Liuksemburgo, Gianni De Michelisu iš Italijos ir Hansu van den Broeku iš Nyderlandų. „Gal vis dėlto vadinkime jas respublikomis, o ne valstybėmis, - pataisė M.Gorbačiovas H.van den Broeką. - Nepažeiskite mūsų Konstitucijos, ji vis dar galioja. Juk mes nesikišame į jūsų vidaus reikalus“. „Ir jūs negalite mūsų vadinti savo respublikomis“, - nusišaipė H.van den Broekas. ES šalių atstovai ragino Sovietų Sąjungos vadovą Baltijos šalis traktuoti kitaip, nei likusias sovietines respublikas, nes jos buvo aneksuotos. Į tai M.Gorbačiovas pradėjo mojuoti Helsinkio aktu apie valstybinių sienų, nusistovėjusių po Antrojo pasaulinio karo, neliečiamumą.


  8. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (56): 1991 m. vasaris – K.Prunskienė slaptame laiške M.Gorbačiovui V.Landsbergį vadino ožiu (100)

1991 m. vasario 12 d. - kaip tik kitą dieną po to, kai pirmoji užsienio šalis - Islandija – pripažino Lietuvos nepriklausomybę, Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas kalbėjosi su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Roland'u Dumas. Kaip rodo pokalbio stenograma, politikai nesikalbėjo apie Islandijos gestą. M.Gorbačiovui rūpėjo pasiteisinti dėl kariuomenės veiksmų Vilniuje ir Rygoje.


  9. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (55): 1991 m. sausio pabaigoje SSRS užsienio reikalų ministras JAV politikams – apie problemas su V.Landsbergiu (14)

1991 m. sausio 19 d. susitikęs su JAV valstybės sekretoriumi Jamesu Bakeriu, SSRS užsienio reikalų ministras Aleksandras Bessmertnychas sakė, kad didžiausia problema yra Vytautas Landsbergis. „Svarbiausia dabar – paveikti Landsbergį, - kalbėjo A.Bessmertnychas. - Prunskienės išėjimas reiškia, kad šis sulaikantis faktorius jau nebeveikia. Jam būtina įteigti, kad jeigu jis nori siekti savarankiškumo, reikia pradėti rimtas derybas ir užmiršti apie „trumpiausią kelią“. Bandymai forsuoti poslinkius sukels tik dar didesnę įtampą. Netgi lietuvių emigrantai Vakaruose kalba, kad Landsbergis blogina situaciją. Mes manome, kad jis tą daro sąmoningai, kad sukeltų sau simpatijų Vakaruose ir tokiu būdu gautų palaikymą. Reikia, kad tie, kuo lietuviai pasitiki (tarp jų ir vengrai), jiems pasakytų, kad iš šito nieko neišeis“.


  10. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (54): 1991 m. sausio 24 d. pokalbyje su JAV ambasadoriumi M.Gorbačiovas apgailėjo, kad buvo nuversta „protinga moteris“ K.Prunskienė (55)

1991 m. sausio 24 d. Michailas Gorbačiovas susitiko su JAV ambasadoriumi Jacku Matlocku. M.Gorbačiovas netiesiogiai kaltę už Sausio įvykius Vilniuje bandė suversti sovietinės armijos kariškiams, kuriems trūko kantrybė dėl to, kaip juos ir jų šeimas diskriminuoja Lietuvos valdžia, bet tuo pat metu tvirtino, kad armiją jis kontroliuoja. Lietuvą M.Gorbačiovas teigė norintis „paleisti“ pagal Konstitucijoje numatytas procedūras, referendumą. „Aš negaliu leisti su šiomis respublikomis tvarkyti reikalus kaip su užsienio valstybėmis, kaip to reikalauja Landsbergis. Aš turiu liaudies deputatų suvažiavimo sprendimą. Aš turiu Konstituciją, kuri man neleidžia tiesiog imti ir „paleisti“ respubliką iš Sąjungos“, - sakė M.Gorbačiovas.


11. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (53): 1991 m. sausis. A.Černiajevas mano, kad M.Gorbačiovas turi ką slėpti (5)

Michailo Gorbačiovo padėjėjas Anatolijus Černiajevas buvo iš tų, kurie spaudė Sovietų Sąjungos vadovą pateikti Sausio įvykių Vilniuje vertinimą, bet M.Gorbačiovas vis išsisukinėjo ir delsė. „Šiandien paskutinė Aukščiausiosios Tarybos sesijos diena, - 1991 m. sausio 16 d. dienoraštyje rašė A.Černiajevas. - Gorbačiovas turėjo paskutinę galimybę susitvarkyti su Lietuva, o tai reiškia – ir su savo kaip perestroikos lyderio įvaizdžiu. Ryte jis netgi nurodė Primakovui paruošti tekstą. Ženia su Ignatenko paruošė, žinoma, pasmerkdami tai, kas įvyko. Bet M.S. nepasinaudojo. Po Dementejaus, kuris vadovavo Aukščiausiosios Tarybos delegacijai (Oleinikas ir Ter Petrosianas), ataskaitos (jų ataskaita tuščia, oficiali) ir po jos „išsirutuliojusios diskusijos“ pasiūlė... sustabdyti spaudos įstatymo veikimą ir į kiekvieną organą įvesti cenzorių iš Aukščiausiosios Tarybos sudėties. Kilo triukšmas. M.S. nespaudė. Bet parodė savo veidą ir užmačias. Paaiškėjo, kad jis pusėje tų, kurie žudė Vilniuje – yra, ką slėpti, nerodyti.“


12. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (52): 1991 m. sausio 15 d. A.Černiajevas laiške kaltina M.Gorbačiovą už kruvinus Sausio įvykius Vilniuje (10)

Sausio 15 d. padėjėjas Anatolijus Černiajevas Michailui Gorbačiovui parašė ilgą nusivylimo kupiną laišką su paaiškinimais, kodėl nusprendė palikti savo postą. „Michailai Sergejevičiau! Nuo tada, kai atsiradau „pas Jus“, man niekuomet nešovė į galvą, kad man ir vėl, kaip valdant Brežnevui ir Černenkai, teks jausti kankinančią gėdą dėl sovietinės valdžios politikos. Deja! Tai įvyko...“, - rašė A.Černiajevas laiške, kurį atspausdinusi sekretorė neleido įteikti adresatui ir paslėpė savo seife.


13. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (51): 1991 m. sausio 13 d. A.Černiajevas svarsto, ar žudynės Vilniuje vyko su M.Gorbačiovo žinia (8)

„Nesitikėjau, kad taip negarbingai baigsis tai, ką taip įkvepiančiai pradėjo Gorbačiovas“, - sausio 13-tąją dienoraštyje rašo nusivylęs Michailo Gorbačiovo patarėjas Anatolijus Černiajevas. Jis svarsto, ar kraujas Vilniuje buvo pralietas su M.Gorbačiovo žinia. Desantininkų ir tankų veiksmus vadina „spontaniškais“, rašydamas šį žodį kabutėse.


14. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (50): 1991 m. sausio 11 d., tankams važiuojant link Vilniaus, M.Gorbačiovas G.Bushui teisinosi, kad ne viskas priklauso nuo jo (14)

1991 m. sausio 11-tosios pavakarę, maždaug tuo laiku, kai nuo Rudaminos Vilniaus kryptimi pajudėjo 50 sovietinių tankų, o iš Panemunės - dengtų karinių mašinų kolona, Michailas Gorbačiovas paskambino JAV prezidentui George'ui Bushui. Tarsi teisindamasis ir bandydamas užbėgti būsimiems įvykiams už akių jis įtikinėjo, kad jėgos Baltijos šalyse naudoti neketina, bet „ne viskas priklauso nuo mūsų“.


15. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (49): 1990 m. lapkričio 27 d. - karinius veiksmus Irake planuojantys amerikiečiai stebėjosi, kodėl SSRS nenaudoja jėgos prieš Lietuvą (47)

1990 m. lapkričio 27 d. Michailo Gorbačiovo patarėjas Vadimas Zagladinas susitiko su JAV senatoriaus Edwardo Kennedy patikėtiniu Larry Gorovicu. Pokalbio santrauka rodo, kad JAV tikėjosi greitai ir efektingai sutriuškinti Iraką, ir norėdami Sovietų Sąjungos palaikymo, „leido“ naudoti karinę jėgą Lietuvoje. Sutapimas ar ne - kiek daugiau nei po mėnesio taip ir atsitiko. „L.Gorovicas kalbėjo: pas mus Amerikoje daugelis rimtų žmonių stebisi: kodėl SSRS nenaudoja jėgos, kad užtikrintų įstatymo viršenybę? JAV, pavyzdžiui, jeigu kuri nors valstija imasi veiksmų, prieštaraujančių federaliniams įstatymams, prezidentas pasiunčia ten nacionalinę gvardiją, ir niekas to nelaiko „antidemokratiniu“ gestu“, - rašė V.Zagladinas.


16. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (48): 1990 m. lapkričio 21 d. M.Gorbačiovas dėkojo prancūzams, kad jie Baltijos šalių atstovų neįleido į Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferenciją (8)

1990 m. lapkritį Paryžiuje vyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, kurios tikslas buvo vieningos Europos, besiremiančios bendra žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės samprata, sukūrimas. Po baigiamojo posėdžio išeinant iš salės, Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas dėkojo Prancūzijos užsienio reikalų ministrui Roland'ui Dumas už išspręstą „delikatų klausimą“. R.Dumas sakė: „Užvakar, prieš konferencijos atidarymą, mums pavyko jūsų prašymu išspręsti itin delikatų klausimą. Kalbu apie Pabaltijo respublikų atstovus. Juk jie jau buvo įėję į salę. Todėl juos faktiškai teko išvesti“.


17. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (47): 1990 m. lapkričio 19 d. M.Gorbačiovas G.Bushui pasakojo, ką Lietuvoje kalba apie V.Landsbergį (54)

Paryžiuje susitikęs su George'u Bushu, Michailas Gorbačiovas džiaugėsi, kad Lietuvoje jau pasigirdo kritikos valdžiai balsų. „Pastaruoju metu padėtis šiose respublikose paaštrėjo. Dabartinės valdžios pozicijoms iškilo grėsmė. Latvijoje, Lietuvoje spauda pradėjo kritikos kampaniją. Aštriai kritikuoja Landsbergį, ypač po to, kai jis pareiškė, kad nori susigrąžinti savo tėvo nuosavybę“, - sakė M.Gorbačiovas.


18. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (46): 1990 m. spalis – lapkritis. M.Gorbačiovo ekonominį spaudimą Lietuvai palaiko Ispanijos ir Prancūzijos vadovai (31)

Baltijos šalių nepriklausomybės klausimu Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ieškojo palaikymo Vakaruose. Ispanijos ministras pirmininkas Felipe Gonzalezas ir Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as nedviprasmiškai sakė pritariantys M.Gorbačiovo politikai. „Įsivažiavus Pabaltijo konfliktui, aš nesilioviau kartoti, kad tai Sovietų Sąjungos vidinė problema. Aš pabrėždavau, kad Gorbačiovo vietoje veikčiau kuo ryžtingiau, ir jeigu kas nors sau leistų su manimi kalbėti ultimatumo forma, nedelsdamas „užsukčiau kranelį“, - sakė F.Gonzalezas.


19. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (45): 1990 m. birželio 12 d. M.Gorbačiovas V.Landsbergį spaudė atšaukti Nepriklausomybės deklaraciją (7)

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis priėmė Maskvos kvietimą 1990 m. birželio 12 d. dalyvauti Federacijos tarybos posėdyje. „Sovietų Sąjunga priėjo ribą, kai „perestroika“ turi perlipti nacionalinių valstybių sąrangos barjerą“, - sakė V.Landsbergis, o Michailas Gorbačiovas primygtinai reikalavo bent metams atšaukti Nepriklausomybės deklaraciją. Lietuvos vadovas laikėsi savo, ir M.Gorbačiovas pagrasino ir toliau tęsti priemones, nukreiptas prieš Lietuvą.


20. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (44): 1990 m. birželio 8 d. M.Gorbačiovas D.Britanijos premjerei sakė, kad Klaipėda ir Vilnius „nori“ būti prijungti prie Rusijos (24)

1990 m. birželio 8 d. bendraudamas su Didžiosios Britanijos ministre pirmininke Margaret Thatcher Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas piktinosi, kad Lietuva per vieną naktį priėmė sprendimą dėl atsiskyrimo nuo SSRS, ir sovietai nespėjo jos apiplėšti pagal savo įstatymus. „O juk Lietuvoje – 800 tūkst. nelietuvių kilmės piliečių, keturios buvusios Baltarusijos sritys, Stalino perduotos Lietuvai, kurias Baltarusija dabar nori susigrąžinti; Klaipėda, kurios klausimas buvo sprendžiamas Jaltoje ir Potsdame, ir kuri Lietuvos atsiskyrimo atveju norėtų prisijungti prie Leningrado srities. Pas N.Ryžkovą buvo atvykusi Lietuvos lenkų, gyvenančių Vilniuje, delegacija – jie norėtų, kad Vilnius įeitų į Rusijos Federacijos sudėtį“, - sakė M.Gorbačiovas.


 21. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (43): 1990 m. gegužės 31 d. - G.Bushas įsižeidė, kad V.Landsbergis jį palygino su N.Chamberlainu (30)

1990 m. gegužės 31 d. Baltuosiuose rūmuose Vašingtone priėmęs Michailą Gorbačiovą, JAV prezidentas George'as Bushas skundėsi, kaip jam sunku išlaikyti santūrią poziciją Baltijos šalių klausimu. „Mane už tai bara ir iš dešinės, ir iš kairės. Bara, kad nebepalaikau tautų apsisprendimo teisės principo“, - sakė G.Bushas. JAV prezidentas pasiskundė, kad Vytautas Landsbergis jį palygino su Neville'iu Chamberlainu. „Man tai nepatinka. Tai netiesa. Jis kritikuoja mane už tai, kad aš palaikau jus, o ne didžiuosius amerikietiškus demokratijos ir laisvės principus“, - kalbėjo G.Bushas M.Gorbačiovui.


22. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (42): 1990 m. gegužės 25 d. Prancūzijos prezidentas F.Mitterrand'as baiminosi artėjančio karšto rugpjūčio (1)

1990 m. gegužės 25 d. Prancūzijos prezidentas François Mitterrand Michailui Gorbačiovui perdavė, kad JAV prezidento George'o Busho pozicija Baltijos šalių atžvilgiu nuosaikesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau jis nuolat patiria Senato ir JAV visuomenės spaudimą. Prancūzijos prezidentas neatmeta galimybės, kad JAV gali ir įsikišti į Baltijos šalių ir SSRS konfliktą. „O apskritai pasakysiu – jeigu Pabaltijo bei Lietuvos konfliktas susidės su Vokietijos bei NATO konfliktu, ateinantis rugpjūtis bus karštas.


23. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (41): 1990 m. gegužės 21 d. Čekoslovakijos parlamento pirmininkas A.Dubčekas M.Gorbačiovui – apie simpatijas Baltijos šalims (1)

Čekoslovakijos parlamento pirmininkas Alexanderis Dubčekas, 1990 m. gegužės 21 d. kalbėdamas su SSRS vadovu Michailu Gorbačiovu, sakė: „Mums Čekoslovakijoje – Europos mastais nedidelėje šalyje – tenka susidurti su augančiomis simpatijomis Pabaltijo respublikoms, pareiškusioms apie savo valstybinio savarankiškumo atstatymą. Daugelis žmonių kelia klausimą – kodėl Gorbačiovas, progresyvios politikos šalininkas, pasisako prieš apsisprendimo teisę?“


24. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (40): 1990 m. balandis – gegužė. M.Gorbačiovas nesulaukia sukilimo „Prieš Landsbergį ir Prunskienę“ (21)

1990 m. balandžio 30 d. Michailo Gorbačiovo patarėjas Anatolijus Černiajevas dienoraštyje rašė: „Lietuva – skausmingiausias jo (Michailo Sergejevičiaus) taškas. Ji – ekonominėje blokadoje. O „sukilimo“, kurio jis laukia prieš Landsbergį ir Prunskienę, kaip nėra, taip nėra. Jis neturi politikos dėl Lietuvos, yra tik viena imperinė ideologija: neleisti subyrėti imperijai.“


25. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (39): 1990 m. balandžio 12 d. M.Gorbačiovas amerikiečiams sakė norintis nudrožti Lietuvą kaip Sidorovo ožką (25)

Michailas Gorbačiovas amerikiečius įtikinėjo, kad ekonominėmis priemonėmis Lietuvą parklupdytų ant kelių per dvi ar tris dienas, tačiau jis nenorintis su ja elgtis kaip su „svetima valstybe“. „Būtina namuose įvesti tvarką, - sakė Sovietų Sąjungos vadovas. - Nežinau, kas ryžtingesnis – tas, kuris bet kuria proga griebiasi pistoleto, ar tas, kuris pasiryžta spręsti visas problemas taikiais, neprievartiniais metodais. Reikia parodyti kantrybę ir tvirtumą. Reikia atsilaikyti spaudimui, nepasiduoti. Bet tai nereiškia, kad negali būti naudojamos griežtesnės priemonės, taip pat ir prezidentinio valdymo įvedimas. Jūs turite visa tai gerai suprasti.“


26. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (38): 1990 m. balandžio 5 d. Latvijos komunistai prieš suvažiavimą teigia, kad skilimas partijoje neišvengiamas

Latvijos komunistų partijos CK nariai ir kandidatai, 1990 m. balandžio 5 d. susitikę su SSKP CK sekretoriais, teigė, kad 60 proc. komunistų – prieš atsiskyrimą nuo SSKP, tačiau skilimas partijoje neišvengiamas. „Dabar jau ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos pavyzdžio aišku, kad respublikos komunistų partijos savarankiškumo problema iš esmės yra respublikos išėjimo iš SSRS problema“, - apibendrino Vadimas Medvedevas.


27. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (37): 1990 m. balandžio 1 d. V.Medvedevas dienoraštyje – apie dvivaldystę Lietuvoje (12)

Mykolas Burokevičius ir Lobko Vadimą Medvedevą informavo, kad padėtis Vilniuje primena dvivaldystę. „CK pastato 3 ir 4 aukštuose dirba ankstesnis LKP CK, o 1 ir 2 aukštuose – laikinas LKP (SSKP sudėtyje) CK. Valstybinio archyvo pastatas iš vidaus saugumas Lietuvos VRM, o iš išorės – SSRS VRM. Respublikinę spaudą iš išorės saugo SSRS VRM, o viduje šeimininkauja nepriklausomybės šalininkai, kaip ir radijuje bei televizijoje“, - rašė V.Medvedevas.


28. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (36): 1990 m. kovą M.Gorbačiovo padėjėjas A.Černiajevas dienoraštyje pasibaisėjęs politbiuro planais dėl Lietuvos (19)

Lietuva SSKP CK politiniame biure turėjo savotišką tylų „draugą“ - žmogų, kurį nuoširdžiai jaudino mūsų šalies klausimas. M.Gorbačiovo patarėjas Anatolijus Černiajevas po politinio biuro posėdžio, kuriame buvo siūloma Lietuvoje įvesti prezidentinį valdymą, rašė: „Jeigu jis surengs Lietuvoje žudynes – aš ne tik išeisiu... greičiausiai padarysiu dar kai ką...“ SSRS vadovui A.Černiajevas kalbėjo: „Aš nebesuprantu. Juk esu pripratęs atrinkti, kur jūsų tikslas, kur taktika. O su Lietuva – susipainiojau. Jeigu Jūs tikitės sulaikyti Lietuvą vien gąsdinimais, nenaudodamas kariuomenės – tai nerealu.


29. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (35): 1990 m. kovo 22 d. generolas V.Varenikovas nori įvesti Lietuvoje karinę padėtį (8)

1990 m. kovo 22 d. SSKP CK politinis biuras svarstė padėti Lietuvoje. Generolas Valentinas Varenikovas buvo kategoriškas – Nepriklausomybės atkūrimą paskelbusioje Lietuvoje reikia įvesti prezidentinį valdymą, o galbūt – ir karinę padėtį. „Bendromis kariuomenės ir visuomenės pastangomis galima palaipsniui grąžinti Lietuvą į protą. „LKP – internacionalistai“ reikalauja mūsų įsikišimo. Reikia spausti ekonomiškai. Iki ko priėjo – neduoda degalų kariniams komisariatams. Reikia reaguoti į jų žingsnius“, - sklaidėsi V.Varenikovas, net nesulaukęs savo pasisakymo eilės.


30. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (34): 1990 m. kovo 19 d. - Maskva bandė „apdirbti“ Estijos komunistus prieš partijos suvažiavimą

Pasimokę su Lietuvos komunistų partija, SSKP CK nariai, artėjant Estijos komunistų partijos suvažiavimui, 1990 m. kovo 19 d. pasikvietė jos atstovus į sekretoriato posėdį. Estijos SSR ministrų tarybos pirmininkas Indrekas Toome sakė: Sociologų duomenys rodo, kad respublikos savarankiškumo klausimas jau kaip ir išspręstas. 80 proc. estų ir 60 proc. ne estų tautybės respublikos gyventojų pasisako už visišką jos nepriklausomybę. Mano požiūriu, tai ne vienkartinis, o ilgas kelias. Reikia pripažinti šį faktą, kad būtų galima toliau žaisti politinį žaidimą. Didelę reikšmę turi istorinės praeities įvertinimas. Visi mūsų visuomenės mokslo atstovai pripažįsta, kad 1940 m. įvyko Estijos aneksija“.


31. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (33): 1990 m. kovo 11-ajai artėjant, Maskva ruošė Lietuvai trumpą pavadį (7)

Jausdami neišvengiamai artėjantį Sovietų Sąjungos žlugimą, kaip priemonę ją išsaugoti SSKP CK politbiuro nariai ketina atnaujinti sąjunginę sutartį, sudarant tokias sąlygas, kad šalims pačioms nesinorėtų išeiti. „Reikia ruošti naują sutartį dėl Sovietų Sąjungos. Bet 5 rajonus iš Lietuvos grąžinti Baltarusijai. Memelį – Klaipėdą palikti SSRS. Tai yra, atimamas septintadalis Lietuvos teritorijos - 182 tūkst. gyventojų!“, - siūlo Jurijus Masliukovas.


32. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (32): 1990 m. vasario 12 d. C.Rice Maskvą įspėjo - JAV priversta pakartoti, jog nepripažįsta Pabaltijo prijungimo prie SSRS

Tuometinė JAV Nacionalinės saugumo tarybos padalinio SSRS ir Rytų Europai vadovė Condoleezza Rice 1990 m. vasario 12 d. Michailo Gorbačiovo patarėjui Vadimui Zagladinui sakė, kad JAV administracija, savo laiku pareiškusi, kad nepripažįsta Pabaltijo prijungimo prie SSRS, spaudžiama dešiniųjų politikų priversta pakartoti šią savo poziciją. Tačiau, pasak C.Rice, JAV prezidentas George'as Bushas uždaruose posėdžiuose ne kartą sakė esąs nesuinteresuotas SSRS žlugimu.


33. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (31): 1990 m. sausio 28 d. - SSRS nori JAV prezidento G.Busho palaikymo Pabaltijo klausimu mainais į palaikymą Persijos įlankos konflikte (8)

SSRS nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV Aleksandras Bessmertnychas, vėliau tapęs užsienio reikalų ministru, 1990 m. sausio 28 d. susitikęs su JAV prezidentu George'u Bushu ir perdavęs jam Michailo Gorbačiovo laišką, įtikinėjo, kad M.Gorbačiovas neketinąs Baltijos šalyse naudoti jėgos ir norįs, kad viskas vyktų pagal SSRS konstituciją. Prašydamas G.Busho paramos, A.Bessmertnychas priminė, jog SSRS parėmė JAV Irako klausimu: „Kas nors gali jam [M.Gorbačiovui] sakyti: jūs palaikote JAV Persijos įlankos konflikte, kur jie veikia prieš Iraką, su kuriuo mes draugavome 30 metų, o ką gaunate mainais?“ Nuskambėjo užuominų apie galimybę sugadinti SSRS ir JAV santykius ir grįžti į „šaltojo karo“ ar „pusiau šaltojo karo“ būseną. Maskvos prašymu sutarta atidėti numatytą M.Gorbačiovo ir G.Busho susitikimą aukščiausiu lygmeniu, nors atidėjimas gali būti interpretuotas kaip Vašingtono antausis M.Gorbačiovui už Pabaltijį.


34. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (30): 1990 m. sausis – V.Medvedevas prašė V.Landsbergio atšaukti mitingą M.Gorbačiovo atvykimo į Lietuvą dieną (8)

Vadimas Medvedevas ir Aleksandras Jakovlevas, ruošdami dirvą Michailo Gorbačiovo vizitui Lietuvoje, 1990 m. sausio 4 d. net šešias valandas derėjosi su 11 LKP narių – Algirdu Brazausku, Vladimiru Beriozovu, Justu Vincu Paleckiu ir kitais. Pasak V.Medvedevo, buvo pasiektas principinis susitarimas atšaukti LKP XX suvažiavimo nutarimą, jog Lietuvos komunistų partijai nebegalioja SSRS komunistų partijos programa ir įstatai.


35. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (29): 1989 m. gruodžio 26 d. A.Brazauską siūlė mesti iš partijos, kuriai jis pats manė nebepriklausantis (12)

SSKP CK plenume LKP atsiskyrimas nuo SSKP buvo pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu. Iškilus klausimui, kas dabar vadovauja Lietuvos komunistams – tai partijai, kokią pripažįsta Maskva, tai yra, ir toliau esančiai SSKP sudėtyje, Algirdui Brazauskui teko kaip reikiant paprakaituoti. Po gana ilgo išsisukinėjimo speičiamas į kampą A.Brazauskas Maskvai prisipažino, kad savo nuomonės dėl LPK atsiskyrimo nekeičia. Politiniame biure vyko gana dramatiškas pokalbis. Pasigirdo netgi siūlymų A.Brazauską, Vladimirą Beriozovą ir Justą Vincą Paleckį išmesti iš partijos, kuriai jie patys manė jau nebepriklausantys.


36. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (27): 1989 m. Kalėdos – M.Gorbačiovo pagraudenimai po LKP atsiskyrimo nuo SSKP (14)

1989 m. gruodžio 19 d. prasidėjusiame XX-tajame suvažiavime LKP paskelbė nepriklausomybę nuo TSKP, pateisindama pačius didžiausius Maskvos nuogąstavimus. Gruodžio 25-26 dienomis buvo sušauktas neeilinis SSKP Centro komiteto plenumas. Pasak Michailo Gorbačiovo „draugai iš Lietuvos“ SSKP ir „perestroikai“ sudavė stiprų smūgį. „Noriu, kad suprastumėte reikšmę to, ką pradėjote, - bandė apeliuoti į Lietuvos komunistų sąžinę M.Gorbačiovas. - Tai liečia visos šalies likimą“.


37. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (28): 1989 m. gruodžio Kalėdos – Maskva skalbė kailį A.Brazauskui dėl LKP atsiskyrimo nuo SSKP (1)

„Respublikos kompartija tapo Sąjūdžio ginklu! - padėties tragizmą apibūdino Jegoras Ligačiovas. - Visa tai labai gerai organizuota, iki ideologinio pagrindimo ekskursais, iškreipiančiais istoriją. Spaudos organai respublikoje tapo nebekontroliuojami. Ypač tai liečia komjaunuolišką spaudą.“ Į SSKP CK plenumą Maskvoje atvykę ką tik atsiskyrusios LKP nariai su Algirdu Brazausku priešakyje sulaukė priekaištų dėl SSRS griovimo ir kaltinimų veidmainyste.


38. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (26): 1989 m. gruodis – G.Bushas M.Gorbačiovui apie aršiai nusiteikusius išeivius iš Pabaltijo (16)

Kalbėdamas su Michailu Gorbačiovu už uždarų durų, JAV prezidentas George'as Bushas sakė Pabaltijo klausimu visuomet pabrėžiantis, kad Gorbačiovas yra taikos šalininkas, ir prievartos Baltijos šalyse galimybė iš viso neturėtų būti svarstoma. „Bet mūsų šalyje labai daug išeivių iš Pabaltijo, kurie kartais nusiteikę gana aršiai. Jie nuolat manęs reikalauja iškelti jums šitą problemą. Greičiausia panašius klausimus jums šiandien užduos ir Amerikos korespondentai. Jie pastebi, kad jūsų planų įgyvendinimas susiduria su sunkumais, ir klausia, ar tai neiššauks jėgos panaudojimo“, - M.Gorbačiovą įspėjo JAV vadovas.


39. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (24): 1989 m. lapkričio 16 d. Maskva panikuoja dėl Lietuvos komunistų noro atsiskirti nuo SSKP (12)

1989 m. lapkričio 16 d. SSKP CK politinis biuras svarstė padėtį Lietuvos komunistų partijoje. Vadimas Medvedevas panikavo: Sąjūdis ima į savo rankas Lietuvos komunistų partiją! Parengti nauji partijos dokumentai akivaizdžiai ruošia dirvą atsiskyrimui nuo SSKP. „Publikuotame „Lietuvos komunistų partijos statute nieko nekalbama apie ryšius su SSKP, tik pažymima, kad Lietuvos komunistų partija yra tarptautinio komunistinio judėjimo dalis“, - neslėpė kartėlio V.Medvedevas.


40. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (25): 1989 m. lapkričio 24 d. V.Medvedevas dienoraštyje – apie dramatišką Pabaltijo respublikų ekonominės nepriklausomybės įstatymo svarstymą

„Tuo metu Aukščiausioje Taryboje vyko dramatiškas Pabaltijo respublikų ekonominės nepriklausomybės įstatymo svarstymas. Kaip pasakojo po to, projektas sulaukė didelio kitų respublikų deputatų pasipriešinimo, ir tik dėl pirmininkaujančio M.Gorbačiovo pozicijos pavyko priimti tam tikrą kompromisinį variantą“, - 1989 m. lapkričio 24 d. dienoraštyje rašė V.Medvedevas.


41. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (23): 1989 m. spalio 9 d. M.Gorbačiovas prabilo apie ekonomines sankcijas Pabaltijui (17)

Bijodama netekti Pabaltijo, Maskva pasiruošusi leistis į kompromisus, suteikdama Baltijos šalims daugiau savarankiškumo, tačiau suvokia, kad savarankiškumas SSRS sudėtyje jų nebetenkina. „Kompromiso su Pabaltiju nėra ir nebus“, - įstikinęs CK narys Stepanas Sitarianas. M.Gorbačiovas iškelia mintį sulaikyti Baltijos šalis kuro, energijos kainomis. „Jeigu mes jiems iškelsime nepriimtinas ekonomines sąlygas – tai bus joms signalas išeiti iš SSRS“, - prieštarauja Vitalijus Vorotnikovas. „Bet mes jiems turime parodyti: kas pasirenka atsiskyrimo kelią, tas savo tautą pasmerkia vegetavimui. Tauta turi tai pajusti“, - sakė M.Gorbačiovas.


42. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (22): 1989 m. spalio pabaiga. M.Gorbačiovas gailėjo komplimentų suomiams, kad nesukeltų pavydo baltams

Ruošdamasis vizitui į Suomiją, Michailas Gorbačiovas gerokai pakoregavo patarėjo užsienio politikos klausimais Anatolijaus Černiajevo jam parengtus tekstus ir sumažino komplimentų suomiams. „Ir paaiškino man: kad mūsų Pabaltijui nekiltų pavydo dėl tokio elgesio su Suomija ir dėl to, kokie jie taip pat galėtų būti, jeigu...“ - 1989 m. spalio 23 d. dienoraštyje rašė A.Černiajevas.


43. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (21): 1989 m. spalio 17 d. - M.Gorbačiovas su Socialistų Internacionalo pirmininku W.Brandtu rezgė planus, kaip sukliudyti Baltijos šalims gauti paramą iš Vakarų (12)

Socialistų Internacionalo pirmininkas Willy Brandtas, 1971 m. apdovanotas Nobelio taikos premija, su Sovietų Sąjungos vadovu aptarė, kaip apsunkinti Baltijos šalims galimybes susirasti sąjungininkių Vakaruose. Pasak V.Brandto, Estija plėtoja ryšius su Suomija, Latvija – su Švedija, o Lietuva Šiaurės Europoje neturi tvirto partnerio. „Tiesa, Danijoje įsiplieskė demagoginė konkurencija tarp konservatorių ir socialdemokratų, kas pirmiau užmegs kontaktus su Lietuva. Savo draugams Kopenhagoje parekomendavau palikti šį reikalą. Tikiuosi, jie manęs paklausys“, - M.Gorbačiovui sakė V.Brandtas.


44. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (20): 1989 m. rugsėjo 13 d. - M.Gorbačiovo susitikimas su Baltijos šalių vadovais (5)

1989 m. rugsėjo 13 d. Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas susitiko su trijų Baltijos šalių komunistų partijų vadovais. Pastarieji negailėjo kritikos dėl SSKP CK pareiškimo „Dėl padėties tarybinio Pabaltijo respublikose“. Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas pasisakė ne taip aštriai, kaip latvių ir estų kolegos.


45. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (18): 1989 m. rugpjūčio 4 d. komisijos Pabaltijo klausimais posėdis. Maskva kaltina A.Brazauską nuolaidžiavimu „separatistams“, jis prašo „iš centro pagrūmoti pirštu“ (31)

Į 1989 m. rugpjūčio 4 d. komisijos Pabaltijo klausimais posėdį buvo pakviestas ir Lietuvos kompartijos vadovas Algirdas Brazauskas. Maskvos atstovai padėtį Lietuvoje vadino sudėtinga ir dėl to priekaištavo respublikos vadovybei. „Atsitraukimas žingsnis po žingsnio, begalinis nuolaidžiavimas separatistinėms jėgoms – visa tai gali atvesti prie apverktinų rezultatų“, - sakė Vadimas Medvedevas.


46. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (19): 1989 m. rugpjūtį V.Medvedevo dienoraštyje – apie Baltijos kelią ir Maskvos reakciją į jį (4)

Baltijos šalims 1989 m. rugpjūčio 23 d. išreiškus savo vienybę ir laisvės siekį Baltijos kelyje, po trijų dienų SSKP CK išplatino pareiškimą „Dėl padėties tarybinio Pabaltijo respublikose“, kuriame pasmerkė Baltijos kelio organizatorius ir dalyvius, gąsdino gresiančia katastrofa, karine padėtimi ir net užsiminė apie galimą tautų išnykimą. Vadimo Medvedevo dienoraščiai rodo, kad pareiškimas buvo priimtas be šio M.Gorbačiovo bendražygio žinios, ir jis nebuvo juo itin sužavėtas. „Labai svarbu neleisti pareiškimo apie Pabaltijį interpretuoti kaip grasinimo respublikoms ir jų tautoms panaudoti prieš jas karinę jėgą“, - sakė V.Medvedevas rugpjūčio 29 d. Tą pačią dieną M.Gorbačiovas jam telefonu pasakė sužinojęs, jog Borisas Jelcinas neprieštarautų Baltijos šalių atsiskyrimui.


47. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (17): 1989 m. liepos 12 d. V.Medvedevą suerzino A.Brazausko spaudimas dėl ekonominio savarankiškumo ir naujo LKP statuso (22)

„Įsiprašė pas mane pokalbiui Brazauskas, buvo pas mane. Padėtis respublikoje sudėtinga, labai stiprus Sąjūdžio spaudimas. Du pagrindiniai klausimai – ekonominis savarankiškumas ir kompartijos statusas. Respublikos CK plenumas nusprendė sušaukti suvažiavimą, kuriame ruošiasi priimti respublikos kompartijos įstatus ir programą. Anot pašnekovo, jeigu tai nebus padaryta, mūsų kituose rinkimuose gali iš viso nebūti. Viduje pagalvojau, kad Jūsų gali nebūti ir anksčiau“, - dienoraštyje rašė Vadimas Medvedevas.


48. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (16): 1989 m. liepą Estijos Liaudies fronto atstovai V.Medvedevui dėstė mažos tautos problemas

1989 m. liepą lankydamasis Estijoje, Vadimas Medvedevas susitiko su Estijos liaudies fronto atstovais, kad aptartų politinę padėtį Estijoje. Liaudies fronto atstovai reikalavo pripažinti istorinę tiesą ir viešai pasmerkti Molotovo – Ribentropo paktą bei jo politines pasekmes. Prabilta ir apie rinkimų teisės apribojimus asmenims, atvykusiems į Estiją iš kitų sovietinių respublikų.


49. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (14): 1989 m. liepos 4 d. politinio biuro Pabaltijo klausimais posėdyje – ir atskiros Baltijos šalių valiutos klausimas (14)

SSKP politinio biuro Pabaltijo klausimais posėdyje liepos 4 d. jauniausias politinio biuro narys Jurijus Masliukovas palietė Baltijos šalių valiutos klausimą: „Nieko baisaus, jeigu šių respublikų teritorijoje išleisti rubliai bus pažymėti jų ženklu“. Visi sutarė, kad būtina plėsti respublikų teises, suteikti joms daugiau suverenumo, nes horizonte šmėžuoja visos Sovietų Sąjungos suirimas. „Po Pabaltijo gali eiti Moldavija, Užkaukazės republikos, ir šio proceso nebus įmanoma sustabdyti“, - sakė generolas Vladimiras Kriučkovas. KGB vadovas Viktoras Čebrikovas pasiūlė kaip atkirtį „separatistams“ daugiau dėmesio skirti rusakalbių gyventojų Baltijos šalyse problemai, aktyviau kelti žmogaus teisių apsaugos klausimą.


50. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (15): 1989 m. liepos 7 d. įvykusio V.Medvedevo pokalbio su Estijos kultūros veikėjais stenograma

1989 m. liepos 7 d. M.Gorbačiovo bendražygis, SSKP CK politbiuro narys Vadimas Medvedevas, lankydamasis Estijoje, dalyvaujant Estijos komunistų partijos pirmajam sekretoriui Vaino Väljasui, susitiko su grupe Estijos kultūros veikėjų – rašytojų, dailininkų, aktorių, kompozitorių. Estijos kultūros žmonės bandė išaiškinti, kaip svarbu mažai tautai išlaikyti savo kultūrinę tapatybę, kalbą. Dailininkas Ennas Põldroosas sakė: „Istorijos bėgyje estų tauta visą laiką gyveno ties išmirimo riba – tai reiškia, kraštutiniame pavojuje. Dar truputį – ir nebeliks. Todėl žmonių sąmonėje tautos išlikimo klausimas buvo svarbiausias. Tai pagrindinė problema. Tai problema, kuri didelėms tautoms neegzistuoja“.


51. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (13): 1989 m. gegužės 13 d. A.Černiajevas dienoraštyje žavėjosi Baltijos šalių pirmųjų sekretorių laikysena (7)

Michailo Gorbačiovo patarėjas užsienio politikos klausimais Anatolijus Černiajevas savo dienoraštyje aprašė įspūdžius iš gegužės 11 d. vykusio politinio biuro posėdžio. A.Černiajevas rašė, kad trijų Baltijos šalių pirmieji sekretoriai posėdyje po nepalankiai pasibaigusių rinkimų į SSRS Aukščiausiąją tarybą „nesidavė suvalgomi. Laikėsi oriai ir šaudėsi neatremiamais argumentais“.


52. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (12): 1989 m. gegužės 11 d. - politinis biuras nusivylęs rinkimų į SSRS Aukščiausiąją tarybą rezultatais. A.Brazauskas prabilo apie lietuvių trėmimus (9)

Nors į SSRS Aukščiausiąją tarybą 80 proc. Baltijos šalyse išrinktų deputatų buvo komunistai, SSKP CK politbiuro narys Vadimas Medvedevas rezultatais nesidžiaugė: 34 iš 41 Lietuvoje išrinkto deputato – aktyvūs Sąjūdžio nariai. „Neramu ne dėl paties visuomeninių judėjimų lyderių laimėjimo ir daugelio partinių ir valstybės vadovų pralaimėjimo fakto, o dėl to, kad liaudies frontai ir Sąjūdis rinkimuose dalyvavo kaip opozicinė SSKP politinė jėga, priešindami vietinės tautybės gyventojų interesus sąjunginiams“, - kalbėjo V.Medvedevas. Tuo tarpu A.Brazauskas politiniam biurui užsiminė apie partijos autonomiją SSKP viduje, 1939 m. įvykius ir 80 tūkst. lietuvių deportaciją į Sibirą.


53. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (11): 1989 m. gegužės 11 d. M.Gorbačiovas Baltijos šalių komunistų vadams patarė integruotis į „liaudies frontus“ (30)

„Eiti į liaudies frontus ir dirbti – ir žodžiais, ir darbais. Ir imti į rankas masinės informacijos priemones. Ir daryti visa tai žmonių akivaizdoje“, - dalijo patarimus Michailas Gorbačiovas Baltijos šalių komunistams. Maskvos vadai negailėjo kritikos Pabaltijo komunistų partijos atstovams, nors M.Gorbačiovas sakė tikintis jų ištikimybe „Sąjungai, socializmui ir persitvarkymui“. M.Gorbačiovas užsiminė galvojantis apie vizitą apie Baltijos šalis. Baltijos šalių atstovams išėjus iš posėdžio, politbiuro nariai prabilo apie referendumą Baltijos šalyse: „O gal iš tiesų paskelbti tose respublikose referendumus? Nei viena juk neišstos“.


54. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (10): 1989 m. balandžio 27 d. M.Gorbačiovas – apie nacionalizmą Lietuvoje ir pasirengimą leistis į kompromisus su Sąjūdžiu

„Prieš 15 metų jeigu būtų ten nuvažiavęs mūsų premjeras – kaip kalakutas būtų vaikščiojęs prieš tą mažą šalį“, - kalbėjo Michailas Gorbačiovas politbiuro posėdyje 1989 m. balandžio 27 d., kai SSRS Ministrų tarybos pirmininkas Nikolajus Ryžkovas pasidalino įspūdžiais iš apsilankymo viename kooperatyve. M.Gorbačiovas nerimauja dėl Baltijos šalyje įsivyraujančio nacionalizmo, pasak jo, nukreipto prieš rusų tautybės asmenis.


55. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (9): 1989 m. balandžio 18 d. komisija Pabaltijo klausimais – apie pralaimėjimą rinkimuose ir propagandinį darbą artėjant Molotovo – Ribentropo pakto 50-mečiui (2)

Politbiuro komosija Pabaltijo klausimams aptarė SSRS Liaudies deputatų suvažiavimo, vykusio 1989 m. kovo 26 d., rezultatus. „84 proc. deputatų – vietinės tautybės, o Lietuvoje tokių – daugiau kaip 90 proc. Ir svarbiausia net ne tai, o tai, kad bendras politinis rezultatas negali būti vertinamas niekaip kitaip, tik kaip kompartijos pralaimėjimas ir liaudies frontų sėkmė“, - sakė V.Medvedevas. „Dramatizuoti situaciją ar ne? Reikalas bjaurus, ir reikalingos aktyvesnės priemonės“, - kalbėjo KGB vadovas generolas Viktoras Čebrikovas.


56. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (8): 1989 m. kovo 28 d. politinis biuras pripažino rinkimuose rimtai apsiskaičiavęs

1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio remti kandidatai iškovojo 36 vietas iš 42. Po dviejų dienų politinio biuro posėdyje Jegoras Ligačiovas sklaidėsi: „Mes leidome sau rimtai politiškai apsiskaičiuoti. Turiu omenyje Pabaltijį. Ten išrinko ne tuos“. Už tokią nesėkmę jis kaltino masinės informacijos priemones. J.Ligačiovas pabrėžė, kad tvarkos reikia laikytis, kur reikia – ir valdžią panaudoti, bet sakė, kad represijų nereikia.


57. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (6): 1989 m. vasario 21 d. V.Medvedevo dienoraštyje – A.Brazausko pažadas išsiaiškinti su Sąjūdžio vadais komunistais V.Landsbergiu ir B.Genzeliu (58)

Po LKP CK plenumo A.Brazauskas telefonu atsiskaitė V.Medvedevui. Viena iš plenume priimtų rezoliucijų - „išsiaiškinti su komunistais – Sąjūdžio vadais, tarp jų – Landsbergiu, Genzeliu ir kitais“. Lietuvos komunistai žadėjo Maskvai ir peržiūrėti deputatų rinkimines programas, kad jose nebūtų „antikonstitucinio pobūdžio“, bei „imtis atitinkamų priemonių“. V.Medvedevas aprašo pokalbį telefonu su Estijos komunistų vadu Vaino Väljasu. Komunistams labiausiai rūpi, kaip praeis Estijos Nepriklausomybės dienos minėjimas vasario 24 d., tačiau jie džiaugiasi, kad visi šventiniai renginiai, kitaip nei Lietuvoje, sutelkti partinių ir valstybinių organų rankose.


58. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (7): 1989 m. kovo 17 d. politbiuro komisija Pabaltijo klausimais aptarė padėtį Estijoje

Politbiuro komisijos Pabaltijo klausimais 1989 m. kovo 17 d. posėdyje dalyvavo Estijos komunistų partijos vadovas Vaino Väljasas. Jis stengėsi sudaryti įspūdį, kad kontroliuoja situaciją, pasakojo apie spaudoje įvestą partinę cenzūrą: „Teko uždrausti keletą numerių. Kiekvieną savaitę surenkame masinės informacijos priemonių vadovus, kad aptartume aktualijas ir orientyrus“. V.Väljasas sakėsi dalyvausiantis kovo 25 d. vyksiančiame Estijos deportacijų 40-mečio minėjime, o dėl požiūrio į Molotovo – Ribentropo paktą partija, esą, dar neapsisprendusi.


59. Slaptieji M.Gorbačiovo archyvai – atviri lrytas.lt skaitytojams (55)

Pagarbos vertas reformatorius, pasukęs istorijos vairą? Ar sumanus manipuliatorius, retušavęs savo biografiją sau palankia linkme? Kas iš tiesų yra paskutinysis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas? Atsakymo į šiuos klausimus ieškokite vartydami slaptuosius M.Gorbačiovo archyvus, kuriuos skelbti išskirtinę teisę gavo lrytas.lt. Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyvenantis rusų istorikas, rašytojas, disidentas Pavelas Stroilovas Lietuvos ambasadai Londone įteikė 170 puslapių slaptų dokumentų dosjė. Nuo šiol kiekvieną rytą naujoje rubrikoje "M.Gorbačiovo archyvai" ieškokite vis naujo archyvinio dokumento, atskleidžiančio Lietuvos išsilaisvinimo iš sovietų gniaužtų aplinkybes.


60. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (5): 1989 m. vasario 18 d. komisijos Pabaltijo klausimais posėdis (1)

1989 m. vasario 18 d. Maskvoje vėl rinkosi komisija Pabaltijo klausimais. Armijos generolas Filipas Bobkovas, vienas iš KGB vadų, pastebėjo, kad liaudies frontai virsta partijomis, turinčiomis struktūras, ir ragino partiją jose dalyvaujančius komunistus padaryti savo atrama. Sovietai įžvelgė pavojų, kad centrinė spauda gali patirti Sąjūdžio ir kitų opozicinių organizacijų įtaką. Centrinė spauda raginama susilaikyti nuo teigiamų liaudies frontų vertinimų, bet atsargiai pradėti plėtoti daugiapartiškumo temą.


61. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (4): 1989 m. vasario 16 d. komisijos Pabaltijo klausimais posėdis. A.Brazauskas telefonu atsiskaitė Maskvai dėl dalyvavimo Vasario 16 d. renginiuose (6)

Lietuvos Nepriklausomybės dieną Maskvoje posėdžiavo Komisija Pabaltijo klausimais. Michailo Gorbačiovo bendražygis Vadimas Medvedevas piktinasi Baltijos šalyse atvirai veikiančiomis „ekstremistinėmis ir antisovietinėmis grupėmis ir organizacijomis“, bet pripažįsta, kad nėra veiksmingų teisinių priemonių tam procesui sustabdyti. Teigiama, kad net ir į Baltijos šalių teisėsaugos organus jau sugebėjo prasiskverbti „liaudies frontai“.


62. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (3): 1989 m. vasario 8 d. SSKP CK posėdžio, kuriame svarstyta padėtis Lietuvos SSR, rekomendacijos ir dalyvių sąrašas (6)

Posėdyje apsvarsčiusi grėsmę Sovietų Sąjungos stabilumui keliančią padėtį Lietuvoje, komunistų partijos politbiuro komisija suformulavo 9 išvadas – rekomendacijas Lietuvos komunistų partijai bei įvairioms Sovietų Sąjungos institucijoms. Lietuvos komunistų partija įspėjama neprarasti žemutinės partijos grandies – darbininkų palaikymo, raginama duoti „ryžtingą ir viešą“ atkirtį Sąjūdžiui, agituojančiam dėl Lietuvos išstojimo iš SSRS, pasitelkti žiniasklaidos priemones – spaudą, radiją ir televiziją. Taip pat nuspręsta leisti Lietuvai greičiau pereiti prie naujo ūkininkavimo plano bei apsvarstyti naujos respublikos Konstitucijos pateikimo viešam svarstymui galimybes.


63. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (2): 1989 m. vasario 8 d. SSKP CK posėdžio, kuriame dalyvavo ir A.Brazauskas, įrašas apie padėtį Lietuvos SSR ir Sąjūdį (2)

1989 m. vasario 8 d. SSKP CK sušaukė posėdį, kuriame buvo svarstomas Lietuvos klausimas. Ypatingą nerimą SSSR vadams kėlė Sąjūdis - judėjimas, pasak jų pačių, pradžioje sukurtas „Perestroikai“ palaikyti, bet pastaruoju metu aiškiai tolstantis nuo pradinių tikslų. Posėdyje konstatuota, kad Sąjūdžiui nesvetimos „separatizmo“ idėjos, ir kad Lietuvoje įsivyravo trapi pusiausvyra tarp jo bei oficialios valdžios, artima dvivaldystei. Negailėta kritikos ir Lietuvos komunistų partijai, kuri aplaidžiai žiūri į „darbininkijos auklėjimą“.


64. M.Gorbačiovo slaptieji archyvai (1): 1989 m. sausis – vasaris. M.Gorbačiovas ir V.Medvedevas apie padėtį Pabaltijyje (5)

1989 m. pradžioje Michailui Gorbačiovui ir jo aplinkos žmonėms kėlė nerimą įvykiai, bręstantys Baltijos šalyse. Įrašai jų dienoraščiuose rodo, kad Sovietų Sąjungos vadai nujautė apie grėsmę savo imperijai. M.Gorbačiovas sako esąs pasiruošęs „nacionalinės ekonomikos“ ir „demokratijos“ eksperimentui, bet tokiam, kuris leistų nesugriūti visam sąjunginiam kompleksui. M.Gorbačiovo bendražygis, SSKP CK politbiuro narys Vadimas Medvedevas (beje, lydėjęs jį 1990 m. vizito Lietuvoje metu) perduoda A.Brazausko informaciją, kad Lietuvoje įsisiūbuoja kova dėl valdžios.


65. Išslaptinti unikalūs M.Gorbačiovo archyvai: „Jis yra pusėje tų, kurie įvykdė žmogžudystes Vilniuje“ (164)

Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ paviešino ištraukas iš paskutinio SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo oficialių dokumentų archyvo, kurį jam pavyko išsaugoti ir išlaikyti neatskleistą dvidešimt metų. „Jis yra pusėje tų, kurie įvykdė žmogžudystes Vilniuje“, - po Sausio 13-osios savo dienoraštyje įrašė jo patarėjas Anatolijus Černiajevas.