Alfonsas Beresnevičius

KŪRYBINIO DARBO APRAŠYMAS

            Rezistencijos metraštininkas, fotomenininkas Alfonsas Beresnevičius gimė 1936 m. gegužės 12 d. Telšių rajono Šašaičių kaime.

Mokėsi Ubiškės septynmetėje mokykloje. 1956 m. baigė Kauno politechnikumą įgydamas ryšių techniko specialybę. Paskirtas į Klaipėdos eksploatacinio – techninio ryšių mazgo Plungės cechą. Viršininku dirbo iki 1979 m. Nuo 1979 iki 2005 m. – AB (įmonės) „Minija“ dispečerinės įrangos ir telefonų automatikos elektromonteris.

            1958 m. sukūrė šeimą. Užaugino sūnų Tadą, dukras Jolantą, Dianą. Auga dešimt anūkų.

            Fotografuoti pradėjo 1958 m. Pirmose fotografijose fiksuotos įvairios žmonių gyvenimo akimirkos. Vėliau susidomėjo sakraline daile ir pakelių mažąja architektūra. Fotografavo 30 parapijų bažnyčių interjerų fragmentus. Dirbdamas AB „Minija“ fotografavo tautodailininkų darbus. Keliuose Lietuvos muziejuose įamžino dailininkų sukurtus eksponatus.

            Lietuvos fotomeno draugijos narys nuo 1972 iki 1978 m. Dalyvavo grupinėse parodose Plungėje, Alytuje, Kanadoje, Italijoje, Japonijoje, 2003 m. – 4-ojoje pasaulio Žemaičių dailės parodoje Plungėje. Dalyvavo projekte „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė 2009“, „Fotobienalėje Plungė 2010“, Fotoalėja 2011“.

            Surengė personalinę parodą „Kovojusiems ir žuvusiems atminti“ Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Plungėje, Plungės rajono mokyklose, Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos mažosios bazilikos šventoriuje titulinių atlaidų metu, Sedoje, Telšiuose, Varniuose, Žarėnuose, Mažeikiuose. Įrašai atsiliepimų knygoje liudija apie aukščiausią parodos įvertinimą.

            Parengė Plungės, Rietavo, Telšių, dalies Skuodo rajonuose pastatytų monumentų, pritvirtintų paminklinių lentų prie buvusių MGB-KGB stribynų, areštinių, šių vietovių ir statinių aprašus. Visa informacija dokumentuota LGGRT centro nustatyta tvarka.

            Nuo 1996 m. liepos 21 d. užrašinėja Lietuvos Laisvės Armijos, Lietuvos vietinės rinktinės, Tėvynės apsaugos rinktinės karių, ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių partizanų (tema „Karas po karo“)ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių, Plungės sąjūdininkų prisiminimus, Plungės miesto istoriją – buvusių senų pastatų aprašymus.

Surinko medžiagą apie išmontuotus svarbios paskirties ryšių objektus Plungėje ir Skaudvilėje. Renka medžiagą apie jau seniai neveikiančią ryšių magistralę Berlynas – Maskva, apie veikusį radijo relinį punktą Plungėje, veikusias elektros stotis Plungės mieste ir rajone iki pajungimo į bendrą energetinę sistemą.

Atliktų darbų (temų) apimčių suvestinė

 

            1. Lietuvos Laisvės Armijos kovos Žemaitijoje                                    960 psl.

            2. Kovojusiems ir žuvusiems atminti {Mūšis už Lietuvos laisvę}       1544 psl.

            3. Partizanų, jų rėmėjų, politinių kalinių, Lietuvos Sąjūdžio dalyvių prisiminimai. Nebaigta, rašoma   344 psl.

            4. Rietavo savivaldybės Tverų seniūnija                                               277 psl.

            5. Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos seniūnija                                  245 psl.

            6. Karas po karo. {Partizaninis karas. Partizanų žeminės, jų

                koordinatės, monumentai žuvusiems laisvės kovotojams}.

                Nebaigta, rašoma                                                                            479 psl.

                                                                                                                      _______

                                                                                                          Viso:    3849 psl.

            Lietuvos Šaulių sąjungos narys. Dalyvavo LŠS organizuotuose meno saviveiklos ir kūrybinių darbų apžiūrose, konkursuose Klaipėdoje, Kaune, Alytuje. Fotografijos darbai daug kartų apdovanoti diplomais. Suteiktas meninių kolektyvų apžiūros laureato vardas.

            Taip pat apdovanotas padėkomis, diplomais, garbės raštais už nuopelnus fotografijos srityje, 2006 m. spalio 18 d. – III laipsnio Šaulių sąjungos pažymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“, 2010 m. vasario 16 d. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

            2003-2006 m. vasaromis Telšių, Šiaulių, Plungės rajonų miškuose, kaimuose pagal vietinių gyventojų atsiminimus pildė registruojamos vietovės koordinačių nustatymo su GPS prietaisu dokumentų lapus. Fiksavo, užrašė Lietuvos partizaninio karo dalyvių žeminių įgriuvų, monumentų, pastatytų žuvusių kovotojų atminimui, koordinates. Visa tai fotografavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rengiamo kosminio žemėlapio sudarymui. Užpildė virš 130 vienetų koordinačių nustatymo aprašų. Šis darbas tęsiamas.

            Fotografijos, negatyvai saugomi Lietuvos Nacionaliniame muziejuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialiniame departamente, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje, Lietuvos Laisvės Armijos karių ir rėmėjų sąjungoje, Žemaičių „Alkos“ muziejuje, Žemaičių vyskupystės muziejuje, kuriame įsteigtas atskiras fondas, Žemaitijos nacionaliniame parke, Leonardo Černiausko meno galerijoje (viso 6576 fotografijos ir 18644 negatyvai). Parengtas nuotraukų sąrašas.

            Knygoje „Lietuvos Laisvės Armijos kovos Žemaitijoje. I“ {2008 m.} išspausdinta 250 parengtų autorinių puslapių, knygoje „Lietuvos Laisvės Armijos kovos Žemaitijoje. II“ {2011 m.} 70 parengtų autorinių puslapių. Leidiniuose panaudota tiktai nedidelė dalis užrašytų prisiminimų. Rengiama autorinė knyga „Kovojusiems ir žuvusiems atminti“ {darbinis pavadinimas}.

LGGRT centro leidiniui „Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas“ (2010 m.) pateikė 37 iliustracijas ir jų metrikas apie paminklus, susijusius su rezistenciniu judėjimu (ginkluotu pasipriešinimu) Plungės, Rietavo, Skuodo, Šiaulių ir Telšių rajonuose.

            Iš viso yra užrašęs 460 asmenų atsiminimus, renginiuose-minėjimuose pasakytas kalbas.

Alfonsas Beresnevičius prisimena: „Kelias dienas kalbinau – užrašiau garbaus amžiaus žmogaus tragišką likimą. Baigus darbą žmogus persižegnojo. Nesulaikydamas ašarų prakalbo: „Dabar galiu mirti. Nenueis užmarštin skaudi tautos istorija“.